Šiuolaikinio meno centras „Kim?“, Talino kunsthalė ir Šiuolaikinio meno centras kviečia kūrėjus dalyvauti būsimo renginių ciklo, kurio darbinis pavadinimas – DŽIAUGSMO ISTORIJA, IV DALIS – atrankoje. Renginių ciklo kuratoriai Kasparas Groševas, Virginija Januškevičiūtė ir Siimas Preimanas siekia sujungti bendruomenes ir suteikti alternatyvią platformą kūrėjams izoliacijos ir netikrumo metu. Vizualiojo meno kūrėjai, muzikantai, atlikėjai ir rašytojai, gimę, gyvenantys ar kaip nors kitaip susiję su Baltijos šalimis, kviečiami siūlyti įvairiausias – ir fizines, ir virtualias – idėjas. Visais pasiūlymais vienokiu ar kitu būdu bus pasidalinta bendroje internetinėje platformoje. Tai gali būti tekstas ar vaizdų esė, filmas ar garso takelis, įrašyta ar tiesioginė internetinė sesija, specialus interneto platformos projektas ar bet kokia kita forma, kuria galėtumėte pasidalindami su kitais internete. Bandysime suderinti jūsų pasirinktą formą tiesiogiai bendraudami su jumis.

Pasak vieno iš kuratorių Kasparo Groševo, „projektu siekiama atskleisti kaleidoskopines minties, raiškos ir supratimo srautų fantazijas, kviečiant įvairius kultūros kūrėjus pasidalinti įvairiausių formų savo kūrybos apraiškomis – tiek fizinėmis, tiek internetinėmis. „Džiaugsmo istorijos IV dalis“ siūloma kaip savita erdvė, skirta apsikeisti džiaugsmingais tyrimais, jų pėdsakais, povandeninėmis srovėmis ir šnabždesiais. Atsižvelgdamas į fragmentišką trapių, dažnai nesuvokiamų intymių veiksmų, siekiančių suteikti džiaugsmo sau ir kitiems, istoriją, projektas kviečia kūrėjus dalintis asmeniniais atradimais ir meniniais tyrimais“.

Projekto pavadinimas atspindi daugybę istorinių parodų kūrimo pokyčių, pabrėžia konkretų dabarties momentą ir begalę skirtingų būdų, kuriais galime jį išgyventi. Kuratorių komanda pabrėžia, kad reali paroda ne visada – ir ne visiems – buvo pagrindinė meno patyrimo forma.

„Projekto sumanymas gimė dar prieš pandemiją: Kaspars Groševs pakvietė mudu su Siimu drauge su juo kuruoti projektą, reflektuojantį, kaip keitėsi menininkų ir viešumos santykis mūsų šalyse per paskutiniuosius kelis dešimtmečius. Pradedant neoficialiu meno gyvenimu „šiapus geležinės uždangos“ ir jau visai kitokia 90-ųjų energija, ir baigiant tuo, kaip viską keičia šiuolaikinės technologijos ir kitos pasaulio transformacijos. Planavome surengti didelį projektą Berlyne, pavadintą „History of Joy, Part 3“ – „Džiaugsmo istorija, trečioji dalis“. Pirmoji ir antroji dalys – tai istoriniai reiškiniai, kurių jau negalime dalyvauti tiesiogiai, bet daug ką galime patirti to meto tapybos, kino, videokūrinių, dokumentacijos ir liudijimų dėka. Prasidėjus pandemijai projektą nutarėme perkelti ne tik į 2021 m., bet ir į interneto erdvę, ir pavadinome jį ketvirtąją džiaugsmo istorijos dalimi. Istorinius reiškinius sieksime reflektuoti specialiai šiam projektui užsakytuose esė ir pokalbiuose, o tuo tarpu naujoji – ketvirtoji – dalis skirta naujiems, dabar besimezgantiems reiškiniams. Nenorime teigti, kad visa meno istorija yra vien palaimingo siautulio istorija, bet esame tikri, kad būtent džiaugsmas dažnai paskatina žiūrovus, meną ir menininkus vėl ir vėl ieškoti vieniems kitų“, – sako viena projekto kuratorių Virginija Januškevičiūtė.

Kiekvieną atrinktą menininką vykdant projektą parems viena iš trijų partnerių institucijų. Be atlyginimo ir lėšų projekto įgyvendinimui parama gali būti skirta kūrybinės erdvės ar techninės įrangos nuomai.

GALUTINIS PARAIŠKŲ PATEIKIMO TERMINAS  – 2021 m. KOVO 15 D.

Paraiškas svarstys trys kuratoriai, kurie priims galutinį sprendimą atsižvelgdami į pasiūlymo tinkamumą projekto naratyvui ir organizatorių galimybes projektą pristatyti. Internetinių pristatymų ciklą ketinama pradėti 2021 m. gegužės mėn. Su atrinktais kūrėjais susisieksime 2021 m. balandžio mėn. Kuratorių komanda iškilus klausimams gali susisiekti su pretendentais prieš paskelbiant atrankos rezultatus. Prašome kreiptis ir į mus, jei turite klausimų.

Paraiškos turi būti parengtos anglų kalba, jas reikia siųsti el. paštu kaip vieną word ar pdf (tema: History of Joy). Paraiškoje privalo būti:

– projekto pasiūlymas (su preliminaria vaizdine medžiaga, sąmata, jei aktualu – galima įgyvendinimo vieta ar vietomis, ir kontaktine informacija)
– CV
– Įgyvendintų projektų sąrašas (maždaug trys puslapiai, įskaitant vaizdus ir nuorodas)

KASPARAS GROŠEVAS yra menininkas ir kuratorius, dirbantis Rygoje. 2014 m. kartu su kitais įkūrė Galeriją 427 ir iki šiol yra vienas jos vadovų. Pastaraisiais metais kuravo parodas P/////AKT Amsterdame, Salon de Normandy, The Community Paryžiuje, Šiuolaikinio meno centre Kim? Rygoje, Polansky galerijoje Brno ir kt.

VIRGINIJA JANUŠKEVIČIŪTĖ yra Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) Vilniuje kuratorė. Naujausios parodos, kurias ji kuravo ŠMC, yra Yugi Agematsu, Brud ir Arthuro Jafos solo parodos, taip pat dvi grupinės parodos: „Dalelių skilimas“ apie branduolinės kultūros etiką ir estetiką (su Ele Carpenter) ir „Galva su daug minčių“, surengta dalyvių konkursinės atrankos būdu (su kitais kuratoriais). Ji yra leidybos platformos „The Baltic Notebooks of Anthony Blunt“ (blunt.cc) ir menininkų knygų serijos PDF formatu viena iš iniciatorių.

SIIMAS PREIMANAS yra Talino kunsthalės (est. Tallinna Kunstihoone, angl. Tallinn Art Hall) kuratorius, savo projektuose nagrinėjantis meno vaidmenį priešinantis globaliems iššūkiams, daugiausia dėmesio skiriantis meno kūrimo etikai ir visuomenėje sklandantiems mikro naratyvams. Tarp naujausių jo projektų – „galerii galerii pristato: glausta mobiliųjų meno platformų antologija“, Kovo 1-osios galerija, Talinas (2021), Marijos Valdmos „Atminties rūmai“, Talino miesto galerija (2021), Mihkelo Iluso bei Paulo Kuimeto „Begalinė istorija“, Talino dailės galerija (2020).

APIE ORGANIZATORIUS:

ŠIUOLAIKINIO MENO CENTRAS KIM? yra viena svarbiausių ir labiausiai pripažintų šiuolaikinio meno institucijų Latvijoje, įkurta 2009 m. Kim? surengė daugiau nei 150 vietinių ir tarptautinių menininkų parodų, daugiau nei 50 parodų už Latvijos ribų, įskaitant 55-ąją Venecijos bienalę, kuruotą kartu su ilgamečiu partneriu, Niujorke įsikūrusia meno erdve „Art in General“, ir 58-ąją Venecijos bienalę, surengtą kartu su Latvijos šiuolaikinio meno centru. Per pastaruosius 10 metų Kim? dirbo su tokiomis institucijomis kaip „Fondation d’entreprise Ricard“ (Prancūzija), „Rupert“ (Lietuva), Baryšnikovo menų centras (Niujorkas), „Moderna Museet“ (Malmė), KW Šiuolaikinio meno institutas (Berlynas), Tarptautinė studija ir kuratorių programa ISCP (Niujorkas), Šiuolaikinio meno muziejus „Garaž“ (Maskva); kartu su kitomis institucijomis organizavo tokius renginius kaip Latvijos paviljonas Venecijos bienalėje, XII Baltijos trienalė (Vilnius / Ryga), „Menas, su kuriuo aš gyvenau“. Michailo Baryšnikovo kolekcija (Ryga) ir kt. Kim? yra ne pelno siekianti nevyriausybinė organizacija.

TALINO KUNSTHALĖS FONDAS yra šiuolaikinio meno įstaiga, įkurta 1934 m. Parodos rengiamos trijose galerijose centrinėje Talino aikštėje – Talino kunsthalėje, Kunsthalės galerijoje ir netoliese esančioje Miesto galerijoje. Talino kunsthalė gilinasi į aktualiausias šiuolaikinio meno ir visuomenės problemas, siūlo įdomią programą šiuolaikiniams parodų lankytojams ir padeda menininkams kurti naujas parodas ir kūrinius. Talino kunsthalė yra tarptautinės šiuolaikinio meno scenos dalis ir tarpininkauja aktyviai keičiantis idėjomis vietiniams ir tarptautiniams meno kūrėjams, rengia parodas užsienyje, veiklos programoje derina šiuolaikiškumą, tarptautiškumą, dėmesį įvairioms kartoms.

ŠIUOLAIKINIO MENO CENTRAS (ŠMC), nuo 1992 m. veikiantis Vilniuje, yra viena aktyviausių šiuolaikinio meno institucijų Baltijos regione. ŠMC organizuoja įvairią šiuolaikiniam menui skirtų parodų ir renginių programą, praturtinančią miesto kultūrinį gyvenimą ir Lietuvos bei tarptautinį šiuolaikinio meno diskursą. ŠMC surengia 10–15 parodų per metus, parodas papildo renginiai, apimantys performanso, meno teorijos, literatūros, kino ir vaizdo meno sritis, taip pat leidybos projektai. Kas trejus metus ŠMC organizuoja Baltijos trienalę – vieną ambicingiausių Baltijos regiono šiuolaikinio meno projektų, kurio tikslas – spręsti aktualiausias mūsų laikų meno problemas. ŠMC reguliariai bendradarbiauja su tarptautinėmis meno bienalėmis ir institucijomis, pristatydamas Lietuvos menininkų kūrybą užsienyje; jis kelis kartus buvo atsakingas už Lietuvos paviljoną Venecijos bienalėje. Tai valstybinė įstaiga.