„Neatsakytasis Q“ – tai paroda nežinomo kūno viduje. Jos idėjos kelionė prasidėjo tuo pačiu metu gimstant kūno išorybės egzistavimo faktams ir pojūčiams, vedantiems prie dar neartikuliuotų, bet jau neatsakytų klausimų.
1936 metais partitūrų redaktorius, rengdamas Charleso Iveso „The Unanswered Question“ spaudai susidūrė su problema: originali, 1908(6) m. kūrinio versija skyrėsi nuo paties kompozitoriaus, tuo metu jau trisdešimt metų vyresnio, pageidaujamos transkripcijos. „The Unanswered Question“, juodraštyje pavadintas „The Unanswered Q??“, susideda iš trijų tuo pačiu metu skambančių, tačiau tarsi viena kitos negirdinčių instrumentų grupių: styginių kvarteto, trombono bei fleitų kvarteto, savo ruožtu išreiškiančio iš druidžių tylos kylantį, amžinai pasikartojantį egzistencijos klausimą, į kurį nesėkmingai mėgina atsakyti nimfos.
Meteoritas „Novy Projekt“ nukrito 1908 m. Žemaitijoje. Kilogramo svorio akmens luito dabartinė vieta nežinoma, tik smūgio koordinatės, vedančios į bevardę vietovę prie vieškelio. Pavadinimo kilmė jokiuose šaltiniuose neaiškinama. Meteoritų pasirodymai – kosminės žmonių istorijos detalės. Atmosferoje sunykę kūnai skrodžia įvykių dangų, palikdami uodegas, prietarus ir kraterius. Pačia savo prigimti jie priklauso destruktyviam judėjimui, iš stambaus objekto paliekančiam jo įkaitusį ženklą. Dingęs „Novy Projekt“ akmuo taip pat atstovauja istoriją, kurią vaizduotės ranka dar gali užrašyti.
Šveicarų gydytojo Paracelsijaus mokyme aprašomas materialios kūnų tamsos ir juose gyvenančių cheminių elementų – nimfų, nykšukų, oro dvasių ir salamandrų santykis. Šiuolaikybėje jis patiriamas kaip nykstantis tikėjimo ir mažiausios cheminio elemento dalelės prieštaravimas. Šiuo požiūriu būtų sveika pasaulį prilyginti spektakliui, kuriame besikuriančios žmonių ir cheminių elementų sąjungos vis kartoja ir keičia materialiosios kūnų tamsos dangaus ženklus.
