Birželio 22 d., trečiadienį, 18.00 ŠMC skaitykloje
Pristatyme dalyvauja filosofas Vytautas Rubavičius, architektas Tomas Gunskis, architektūros kritikė Rūta Leitanaitė, autorius
„Miestas kaip įvykis. Urbanistinė kultūrinių funkcijų studija“ – tai naujausias idėjų menininko ir architekto Tomo S. Butkaus darbas. Pagrindinė monografijos tema – miesto kaip formos mutacija ir miesto kaip įvykio gimimas. Urbanistinės struktūros – vietos, objektai ir reiškiniai – šioje knygoje tiriami kultūrinių funkcijų požiūriu. Kultūros reiškiniai nagrinėjami globalių transformacijų fone – vėlyvojo kapitalizmo, poindustrinės urbanizacijos, tinklaveikos visuomenės erdvėje. Monografijoje pristatomos charakteringiausios paskutiniųjų keturių dešimtmečių miestų kultūros idėjos, gilinamasi į kultūrinio potencialo struktūrą, aptariamos kultūrinių funkcijų raiškos formos ir modeliai. Monografija išsiskiria plačiu tarpdalykiniu požiūriu, kuris į lietuvišką miestų planavimo diskursą įveda kultūros paveldo terminalų, socialinių habitatų-monadų ir urbantektoninių lūžių teorijas. Knygoje lietuviška patirtis derinama su iškiliausiais Vakarų pasaulio miestų kultūros reiškiniais, iliustruotais gausia vizualine ir analitine medžiaga.
Daugiau informacijos:
www.varioburnos.com/up
Ištrauka iš pristatomos knygos:
Miestai yra ilgos ir sąmoningos, nors ne visuomet planingos žmonių kūrybos rezultatas. Tai unikali dirbtinė terpė; unikali dėl to, kad yra skirta ne tik žmonių, bet ir kitų gyvųjų sutvėrimų sambūviui užtikrinti. Kad ir stipriai antropogenizuota, gamtinė aplinka prisideda prie šios terpės formavimo. Jūros, upės, ežerai, miškai, slėniai ir kalnai yra pagrindinė ir turbūt paskutinė miesto kaip formos tipologinė žymė. Šioje knygoje teigiama urbanistinės struktūros reprodukcijos idėja atmeta instrumentinį miesto galių atkūrimą, vedantį į dar agresyvesnį gamtinių išteklių eksploatavimą kapitalo, pinigų ir prekių srautų akumuliacijai palaikyti. Pagrindinė urbanistinės reprodukcijos nuostata ši: bet kuriame miesto urbanistinės struktūros taške vykstantis (arba jau įvykęs) procesas yra kūrybinis, to proceso vertę apibrėžia su juo susijęs kultūrinis, socialinis ir ekonominis kontekstas, o jo reikšmę lemia proceso įvykiškumo pobūdis ir mastas. Būtent tokios atviro ciklo perspektyvos šviesoje turėtų būti peržiūrėtos miestų plėtros ir atgaivinimo programose dabar taikomi metodai ir raidos modeliai, gal net nuosavybės principai, akcentuojantys neribotą inžinerinės bei kitokios infrastruktūros plėtimą ir naujų kompleksų statybą. Urbanistinė reprodukcija turėtų telktis ties apleistomis ir užmirštomis miesto teritorijomis, atkreipti dėmesį į neišnaudojamą kultūrinį potencialą ir prioritetinius jo sektorius: nekilnojamąjį kultūros paveldą, rekreacinius išteklius, kūrybines industrijas, viešuosius plotus ir erdves.