Sausio 23–31 dienomis ŠMC kino salėje
Šiais metais prancūzų filmų festivalyje „Žiemos ekranaiʼ16“ pristatoma retrospektyvinė programa „Knygos atgyja ekrane“, kurią sudaro žinomų režisierių sukurtos garsių literatūros kūrinių ekranizacijos. Šios programos filmai sukurti skirtingais laikmečiais ir įvairūs režisūriniu braižu, todėl žiūrovai turės puikią galimybę kino salėje išvysti ir klasika tapusius iškilių autorių kūrinius, ir atrasti dar nematytus kino šedevrus.
Programos centre – filmas „Almajerio kvailystė“ (La folie Almaier, 2009) – vienas stipriausiai į atmintį įsirėžiančių nesenai mirusios belgų režisierės Chantalės Akerman filmų. Šioje juostoje pasakojama apie du skirtingus pasaulius ir juose gyvenančius žmones, kurie bando, tačiau dėl savo skirtumų neįstengia būti šeima. Filmas yra apie tai, kokias kančias patiria mergaitė, priversta iš laukinių kraštų persikelti į civilizuotą, taisyklių ir nuostatų sukaustytą pasaulį, ir kaip sau vietos laukinėje gamtoje negali rasti vyras, palikęs kultūros ir galimybių kupiną civilizaciją. Tai ir jautrus žvilgsnis į mišrios rasės vaiką, nebegalintį visavertiškai pritapti nei viename iš šių pasaulių. Šis filmas išsiskiria itin charakteringa režisūra, kuriai būdingi ilgi kadrai, leidžiantys pajusti pačią laiko tėkmę ir joje besikuriančius įspūdžius, jausmus, bei įsijausti į detales, patirti kartu su filmo veikėjais. Kadrų ilgumas leidžia ne tik matyti, bet ir išgyventi, tai, kas regima, bei šią patirtį paversti sava. Ši to paties pavadinimo Josepho Conrado romano (1895 m.) ekranizacija yra istorija apie aistrą, netektį ir beprotybę.
Mylintys ir išsiilgę senojo kino bei pasakojimų apie laikus, kai socialinė ir šeiminė padėtis, kilmė ir visas jas apibrėžiančios taisyklės buvo pagrindinis asmens, o ypač moters, gyvenimo svertas, programoje ras Erico Rohmero filmą „Markizė iš O“ (La Marquise dʼO, 1976).
Filme „Markizė iš O“, sukurtame to paties pavadinimo romanisto Heinricho von Kleisto 1808 m. parašytos novelės motyvais, pasakojama istorija apie jauną našlę ir dviejų vaikų motiną, gyvenančią pas savo tėvus Italijos šiaurėje esančiame mieste. Prasidėjus Napoleono karams, šį miestą ima plėšti rusų kareiviai. Nuo rusų karių prievartos Markizę išgelbsti rusų karininkas grafas F. Ilgainiui Markizė supranta, kad laukiasi, ir jos šeima, siekdama išvengti skandalo, atstumia grafo suviliotą Markizę. Šioje be galo tapybiškoje juostoje puikiai atskleidžiamas to meto etiketas ir tarpasmeninių santykių dvasia.
Ieškantiems aštresnių pojūčių, o taip pat aktorės Isabelle Huppert gerbėjams festivalis siūlo Claudeʼo Chabrolʼio filmą „Ceremonija“ (La Ceremonie, 1995), sukurtą Ruth Rendell romano „Nuosprendis akmenyje“ (1977 m.) motyvais bei įkvėptą Jeano Genêt teatro pjesės „Tarnaitės“ (1947 m.). Tai filmas, kuriame, populiariai tariant, surandamas ne vienas spintoje slepiamas skeletas ir tikroji situacija išaiškėja tik pačioje pabaigoje. Šioje istorijoje Claude Chabrol labiausiai gilinasi į personažus, palengva atskleisdamas tikrąjį pagrindinės veikėjos veidą. Sofi tampa tarnaite turtingos poros namuose – ji turi padėti rūpintis dideliu, atokiai esančiu namu Bretanės kaime. Jauna moteris yra drovi ir introvertiška, be to, ji gėdijasi ir kruopščiai slepia tai, kad nemoka skaityti. Pamažu ji susidraugauja su miestelio paštininke Žana – moterimi, kurios praeitis nežinoma ir kuri kupina neapykantos Sofi šeimininkams…
Režisieriaus Michelio Gondry kūrybos gerbėjai turės galimybę pasimėgauti jo kuriamu pasauliu filme „Gėlėti sapnai“ (Lʼecume des jours, 2013), kuriame realybė susipina su sapnais ir fantazija. Čia nestinga subtilaus prancūziško humoro ir romantikos, ypatinga, nevaržoma fantazija stebina neįtikėtinais šuoliais, o kadrai poetiški ir spalvingi. Gerai žinomų ir pamėgtų aktorių – Audrey Tautou, Romano Duris ir Omaro Sy – vaidybos dėka taip ir norisi tikėti, kad tikra meilė ant debesėlio kelia į dangų ir pražysta visomis įmanomomis spalvomis. Tai siurrealistinis ir poetiškas pasakojimas apie Koleną – jauną ir išradingą idealistą, visuomet norėjusį patirti meilės jausmą – kuris galiausiai sutinka jauną merginą Chloją, esančią tarsi gyvas Dukeʼo Ellingtono bliuzo įsikūnijimas. Ideali jų santuoka apkarsta, kai Chloja pasiligoja – jos plaučiuose ima augti vandens lelija… Šis filmas – tai Boriso Viano romano „Dienų puta“ (1947 m.) ekranizacija.
Galiausiai senojo kino mėgėjai turės progą pamatyti Erico Rohmero filmą „Bulonės miško damos“ (Les dames de bois de Boulogne, 1945), sukurtą Deniso Diderot romano „Žakas Fatalistas ir jo ponas“ (1773 m.) motyvais. Šioje istorijoje Elen prisiekia atkeršyti ją palikusiam mylimajam Žanui. Viena jos draugių turtingiems vakarėlių liūtams „nuomoja“ savo dukrą, tad Elen suorganizuoja Žano susitikimą su jaunąja Anjese. Žanas įsimyli Anjesę ir nusprendžia ją vesti, o tuomet Elen atskleidžia, kad jaunoji moteris yra prostitutė… Šį filmą be galo mėgsta ir rekomenduoja Prancūzijos ambasadorius Lietuvoje Philippe Jeantaud.
Bilietus į kino seansus galima įsigyti ŠMC kasoje nuo sausio 22 d. 12 val.
Bilietų kainos:
Pilna bilieto kaina – 3,48 Eur
Kaina su nuolaida – 2,32 Eur
Su ŠMC kino salės bilietu iki 20 val. galima nemokamai apžiūrėti parodas.