Vasario 14 d., sekmadienį, 18 val. ŠMC kino salėje

„Leno Lye’aus filmus būtina išvysti patiems, juose – subtili vibruojančių spalvų paletė, žavinga ir originali vaizdų ir linksmos muzikos dermė, nuostabiai supinti gyvo veiksmo kadrai, specialūs fotoefektai: fotomontažas, soliarizacija ir siluetai, šriftai, piešiniai, trafaretai bei tapyba – ir visa tai atlikta tiesiai ant filmo juostos. Jo filmams būdingas puikus ritmo, tempo ir kompozicijos pojūtis, o svarbiausia – juose daug sąmojo, kurio dažnai pritrūksta eksperimentiniame kine.“ (Iš Adrienneʼo Manciaʼos ir Willardo Van Dykeʼo teksto „The Artist as Filmmaker: Len Lye“, 1966)

Revoliucingas ir siurrealistinis Leno Lye’aus „tiesioginio kino“ kūrimo stilius (įvairiomis priemonėms veikiant pačią kino juostą), o taip pat jo tapyba, poezija ir reklaminiai darbai leidžia jį priskirti prie svarbiausių XX a. meno novatorių. Šio vizionieriaus kūrybai skirto kino vakaro Šiuolaikinio meno centre metu bus parodyti devyni jo sukurti filmai. Leno Lyeʼaus kūrybą pristatys ir po peržiūros į žiūrovų klausimus atsakys Paul Brobbel – Leno Lye’aus kūrybos „Govett–Brewster“ meno galerijoje (Naujoji Zelandija) kuratorius ir 2015-2016 m. Henry’io Moore’o instituto mokslinis bendradarbis.


Kino programa (bendra trukmė – 51 min.):

„Spalvų dėžutė“ (A Colour Box, 1935 m.) – pirmasis Leno Lye’aus animuotas šedevras, sukurtas bendradarbiaujant su „GPO Film Unit“ – Didžiosios Britanijos pašto bendrovės padaliniu, prodiusavusiu dokumentinių filmų, susijusių su bendrovės veikla, kūrimą. Jame menininkas pritaikė „tiesioginio kino“ techniką: kino juostą padengė ryškiais raštais, o taip gautą vaizdą vaizdą sujungė su populiariu „Don Baretto and His Cuban Orchestra“ kūriniu „Kreolė“ (Créole). Abstrakčiuose vaizduose regimos „intensyvių spalvų bangos, brūkšniai ir dažų dėmės“. Šiame kūrinyje ryškus ir ilgametis Leno Lye’aus susižavėjimas „judesio menu“, kurį jis tyrinėjo pasitelkdamas įvairiausias priemones – nuo skulptūros iki poezijos ir piešinių – irsinchronizuodamas ryškius vaizdus ir muziką, kad sukurtų nepakartojamą vaizdinę patirtį.

Filmo „Kaleidoskopas“ (Kaleidoscope, 1935 m.) sukūrimą parėmė „Imperial Tobacco Company“ – jis kurtas kaip reklama šios kompanijos cigaretėms „Churchman’s Cigarettes“. Ir toliau kurdamas abstrakčiu „tiesioginio kino“ stiliumi, Len Lye šįkart eksperimentuoja naudodamas trafaretus. Šio filmo fone girdimas kitas „Don Baretto and His Cuban Orchestra“ kūrinys – „Beguine d’Amour“.

„Roboto gimimas“ (The Birth of the Robot, 1936 m.) – tai spalvinga lėlių animacija, sukurta drauge su Humprey’iu Jenningsu, konsultavusiu spalvų klausimais, ir Jacku Ellittu, talkinusiu kuriant muzikinį takelį. Šiame naftos bendrovių „Shell-Mex“ ir „BP Ltd.“ reklaminiame filme skamba ištraukos iš Gustavo Holsto orkestrinės siuitos „Planetos“ (The Planets).

„Vaivorykštės šokis“ (Rainbow Dance, 1936 m.) – antrasis Lye’aus filmas, sukurtas „GPO Film Unit“ užsakymu. Jame menininkas sujungė tris „Gaspacolour“ kino juostas, išgaudamas stulbinantį efektą: šokėjo siluetą padengė skirtingų trafaretų pagalba sukurtų raštų sluoksniais, taip sukurdamas abstrakčiai vizualią spalvų ir judesio karalystę. Šio efekto Lye pasiekė nufilmuodamas šokėją be spalvų, o spalvas pridėjo jau ryškindamas ir spausdindamas juostą, taip novatoriškai panaudodamas „Gasparcolor“ juostą ir palikdamas ryškų pėdsaką tolimesnėje kino raidoje.

Filmo „Spalvų skrydis“ (Colour Flight, 1938 m.) kūrimą parėmė Didžiosios Britanijos oro transporto bendrovė „Imperial Airways“. Šiame keturių minučių trukmės filme trafaretų pagalba ir ranka piešti vaizdiniai banguoja pagal ansamblio „Lecuona Cuban Boys“ grojamus rumbos ritmus bei džiazo ansamblio „Red Nichols and his Five Pennies“ atliekamą kūrinį „Honolulu bliuzas“ (Honolulu Blues). „Purpuriniame ir violetiniame fone trimito natos šoka žalsvuose sūkuriuose“ – rašoma „Imperial Airways“ išleistame buklete.

Savo sudėtingiausiame kino juostos apdorojimo eksperimente Len Lye panaudojo „GPO Film Unit“ archyvų atraižas, tarp kurių buvo ir Alberto Cavalcanti‘io 1936 m. filmo „Naktinis paštas“ (Night Mail) kadrai. Filme „Prekybos ritmas“ (Trade Tattoo, 1937) jis visiškai atkūrė rastą vaizdo medžiagą ir, siekdamas pagyvinti šiuos nespalvotus kadrus, montavo, naudojo trafaretus, pieštus vaizdus ir raštus. Filme skamba „Lecuona Cuban Boys“ atliekama muzika. Šis penkių minučių trukmės filmas yra siurrealistinis šokis, skambant džiazo takeliui, atliepiančiam filmo vaizdų ritmą.

Filmas „Miuziklo plakatas #1“ (Musical Poster #1, 1940 m.) buvo sukurtas Didžiosios Britanijos vyriausybės užsakymu, siekiant informuoti žmones apie karo metu Britanijoje esančius šnipus. Šiame informaciniame animuotame filme Lye apjungia devizus ir bangų raštus bei jam būdinga maniera sinchronizuoja šiuos vaizdus ir džiazo kūrinį „Kviečiantis trimito regtaimas“ (Bugle Call Rag).

Po visą XX a. penktąjį dešimtmetį trukusios pertraukos, kuomet Len Lye kūrė daugiausia dokumentinius filmus, šeštajame dešimtmetyje jis vėl sugrįžo prie eksperimentinio kino kūrimo su filmu „Spalvų verksmas“ (Color Cry, 1953 m.). Šiame trijų minučių trukmės filme autorius pasitelkė fotogramos techniką – čia trafaretai ir filtrai klojami tiesiai ant šviesai jautrios juostos ir taip palieka pėdsakus bei sukuria raibuliuojančio vaizdo efektą. Filme girdimas Sonny’io Terry’io kūrinys „Lapių medžioklė“ (The Fox Chase). Skambant lūpinės armonikėlės garsams girdimus šūkčiojimus Len Lye interpretuoja kaip vergo, bėgančio nuo minios, trokštančios linčo teismo, pagalbos šauksmą.

„Visų sielų karnavalas“ (All Souls Carnival, 1957 m.) – paskutinis spalvotas Leno Lye’aus filmas, sukurtas akompanuoti Henry’io Branto muzikai, buvo parodytas 1957 m. kovo 3-ąją dieną „Carnegie Hall“, Niujorke. Manyta, kad filmas pražuvo, tačiau pirmosios devynios jo minutės buvo surastos ir atkurtos bendradarbiaujant Rogeriui Horrocksui, Henry’iui Brantui, Modernaus meno muziejui Niujorke ir Naujosios Zelandijos filmų archyvui.

Visi programos filmai yra be dialogų, įėjimas į renginį nemokamas. Filmus peržiūrai suteikė Len Lyeʼaus fondas ir „Nga Taounga: Sound and Vision“.