Vasaros parodų uždarymo savaitgalį Šiuolaikinio meno centras (ŠMC) kviečia į Nikolay’aus Karabinovychiaus paskaitą anglų kalba. Susitikimas vyks rugsėjo 11 d., ketvirtadienį, 19 val. ŠMC skaitykloje. 

Ukrainiečių menininkas, kurio videokūrinys „Čia ir kitur: koncertas vargonams, timpanams ir styginiams“ (Here and Elsewhere: Concerto for Organ, Timpani and Strings, 2023) šiuo metu eksponuojamas parodoje „Sienos yra naktiniai gyvūnai / Borders are Nocturnal Animals“, pristatys savo naujausią trilogiją ir kuratorinę praktiką. Paskaitoje jis aptars tapatybės ir priklausymo temas, nuolat iškylančias jo kūryboje.

Tokiuose kūriniuose kaip „Tylos balsas“ (The Voice of the Thin Silence, 2018) ir „Dar toliau“ (Even Further, 2020) Karabinovychius ne tiek reprezentuoja kančią, kiek į ją įsiklauso. Jo meninė praktika biografiją paverčia savotišku istoriniu seismografu, fiksuojančiu drebėjimus regione, amžinai įkalintame imperijų, ideologijų ir genocidinių struktūrų gniaužtuose. Menininko jautrumas latentinėms vietos ir garso energijoms – melodijai, sklindančiai per Kazachstano stepę, ar mechaninei muzikinei dėžutei, grojančiai Kyjivo galerijos erdvėje, – leidžia pajusti, kaip peizažai saugo vaiduokliškus išvietinimo pėdsakus. Ką reiškia išvysti genocidą kraštovaizdyje? Išgirsti istoriją melodijoje?

Šiuolaikinių migracijų ir karinių konfliktų eroje Karabinovychius nieko neaiškina – jis kuria atgarsį. Jo kūryba – tai laukimo geografija: tylus, bet radikalus vaizduotės pasipriešinimo aktas.

Renginys vyks anglų kalba, dalyvavimas nemokamas.

 

NIKOLAY KARABINOVYCH (g. 1988, Odesa, Ukraina) kuria videoinstaliacijas, performansus, garso kūrinius ir skulptūras. Jo praktikoje susipina sudėtingos socialinės istorijos, ypač susijusios su vadinamosios Rytų Europos erdve, ir asmeniniai šeimos naratyvai. Karabinovychiaus kūriniuose dažnai nagrinėjamos tapatybės, priklausymo ir atskirties temos. Svarbų vaidmenį jo darbuose atlieka muzika: menininkas atsigręžia į tyrinėjamai epochai būdingus muzikinius žanrus, dainas ir asmenybes, pasitelkdamas jų gebėjimą atskleisti istorinį laikotarpį, kultūrinį klimatą ar sociopolitinį kontekstą.

2024 m. Karabinovychius buvo vienas iš parodos „Tarsi būtume paslėpę saulę pasakojimų jūroje: fragmentai Šiaurės Eurazijos geopoetikai“ (As Though We Hid the Sun in a Sea of Stories: Fragments for a Geopoetics of North Eurasia) kuratorių Berlyno HKW centre.

Jo darbai eksponuoti įvairiose žymiose meno institucijose: HKW (Berlynas), M HKA Šiuolaikinio meno muziejuje (Antverpenas), „Museum de Fundatie“ (Zvolė), MAXXI (Roma), „Albertinum, Staatliche Kunstsammlungen“ (Dresdenas), Belgijos žydų muziejuje, „Bozar“ menų centre (Briuselis), „w139“ (Amsterdamas), „Zamek Ujazdowski“ (Varšuva) ir kitur. Karabinovychius tris kartus pelnė pagrindinę „PinchukArtCentre“ premiją (2018, 2020, 2022).

Jis taip pat dalyvavo tokiuose tarptautiniuose festivaliuose ir bienalėse kaip „Steirischer Herbst“ (2024), Kauno bienalė (2023), Kyjivo bienalė (2021, 2023), „Survival Kit“ (2023), taip pat Venecijos bienalės paralelinėje programoje (2022, 2024).