Šiuolaikinio meno centras kviečia birželio 19 d., penktadienį, 18 val. susitikti Kompozitorių namuose (A. Mickevičiaus g. 29, Vilnius), kur vyks Nikitos Kadano ir Natalios Sielewicz kuruojamos 16-osios Baltijos trienalės prologas „Traukiant strėlę iš širdies“. Vieno vakaro performatyvių vyksmų programa taps įžanga į kitais metais vyksiančią trienalę. Pristatydami renginį ir būsimą projektą, kuratoriai rašo:
„Kaip ištraukti strėlę iš širdies, užuot šaukus ant šaulio?“ – klausia poetė Alice Walker. 16-osios Baltijos trienalės prologo renginyje šis klausimas tvyro ore tarsi neišspręstas akordas. Walker primena: nė vienas neišvengiame tos akimirkos, kai širdį perveria sielvartas, pyktis ar neviltis, priversdami mus stoti akistaton ne tik su skausmu, bet ir su tuo, kaip pasirenkame į jį reaguoti.
Modernistiniuose Kompozitorių namuose rengiamas vakaras skleidžiasi šio suvokimo lauke. Sielvartas čia pasirodo ir kaip kolektyvinė, ir kaip netolygiai pakeliama patirtis, formuojama globalios kančios ir esminių moralinių pralaimėjimų. Į tai atsiliepdami poetai, menininkai ir muzikantai siūlo ne sprendimus, o bandymą per dėmesingumą, garsą ir bendrą buvimą atliepti socialinius sopulius ten, kur jie gyvuoja, užuot nuo jų nusigręžus.
Jei toks gestas atrodo nepakankamas, šis nepakankamumas yra neatsiejama kūrinio dalis. Neviltis ir gedėjimas čia suvokiami ne kaip spręstinos lygtys, o kaip klausymosi erdvės, kuriose įmanomi tampa kantrybė, poringumas bei rūpestis. Pasilikti su neviltimi yra ištikimybės aktas, įsiklausymas į tai, kas dar nenunyko, į blausų vilties atkaklumą po rauda ir į tai, kas tyliai lūkuriuoja, kol vėl bus išgirsta. Jei ši akimirka reikalauja sielvarto, leiskime jam skleistis netikėtais, nevaldomais būdais. Alice Walker yra priminusi, kad „sunkūs laikai prašosi pasiutiškų šokių“. Vėliau ir mes pereisime prie audringo judesio.
SVARBU:
- visas renginys vyks anglų kalba.
- dėl riboto vietų skaičiaus renginio erdvėje prašome iš anksto užsitikrinti vietą įsigyjant nemokamą bilietą: spausti čia.
PROGRAMA
18:00
ŠMC direktoriaus Valentino Klimašausko sveikinimo žodis
18:10
Kuratorių Nikitos Kadano ir Natalios Sielewicz kalba
18:30
Asios Bazdyrievos skaitymai
„Apie geopolitinį komunikacijos režimą“
Skaitymų metu Asia Bazdyrieva apmąstys kalbos ir teritorijos santykį. Geopolitinis komunikacijos režimas – tai aiškinimo ir diferencijavimo sistema, kurioje „aš“ pasitelkiamas kaip laiko žyma ir žemėlapis teritoriniam režimui indeksuoti. Šio režimo subjektai visada yra mažiau nei „aš“, nes jie kartu yra ir teritorija, ir daugiau nei „aš“ – jų balsai kalba ne apie pavienę asmeninę patirtį. Jie yra įrašų daugis – geologinės ir geopolitinės koduotės, kiekvieną „aš“ įrašančios į aplinką ten, kur viešumo ir privatumo sampratos jau seniai susiliejusios per kolektyvizaciją, pasipriešinimus ir orą.
19:00
Agnės Jokšės skaitymai
„A Work Yet to be Titled“
19:20
Irynos Zamuruievos skaitymai
„Agros, Eros ir Thanatos“
Renginyje Iryna skaitys savo naują trumposios prozos tekstą „Agros, Eros and Thanatos“ – kaleidoskopišką sapno kelionę, kylančią į kurganą – senovinį pilkapį – ir nusileidžiančią į jo radioaktyvius požemius. Siužetas miglotas, bet jame esama purvo ir kalbos: nukrinta geltonas žiedlapis, ir niekas nebelieka kaip buvę.
19:40
Pertrauka (apie 20 minučių)
20:00
softchaos performansas
„Kritinės fabuliacijos link: issa carry but it’s cute down here babygirl“
O kas, jei šlapios vietos – krantus plaunantys upeliai, po kojomis alsuojantys liūnai, vos priartėjus pasitraukiančios seklumos – yra ne pakraščiai, o pradžios? Ne daiktų ribos, bet pirmasis jų murmesys. Vieta, kur tyliai mezgasi autonomija ir atsiveria erdvė spręsti, ką darysime po kolektyvinės skriaudos.
Vengiant galutinių išvadų keliami softchaos teiginiai tampa paskata kolektyviai išbūti ir apmąstyti. Galbūt galime kaip tik dabar radikalizuoti pelkės technologiją?
Per šiuos skaitymus softchaos pristatys originalų ilgosios formos tekstą apie slenkstinę bendrabūvio politiką, papildytą tekstiniu komentaru ir garso dizainu. Eksperimentinis formatas tampa proga praktikuoti netradicinį pasiūlymą – kažką tarp pokalbio ir Sprechgesang, trinant ribas tarp kalbėjimo ir muzikavimo.
Dėl formos taupumo ši įsivaizduojama terra inferma – netvirta žemė – savo rimtimi kviečia nepritapėlius ir atskalūnus perbraižyti savo trajektorijas, o maištą įsivaizduoti kaip atsaką antagonizmui. Pelkę softchaos pasitelkia kaip bendrabūvio apmąstymo modelį ir svarsto, kad apibrėžtos ribos gali talpinti ekspansyvias idėjas.
Taigi pelkė tampa pabėgimo geografija: neperregimumo, nepaklusnumo ir kolektyvinio išlikimo vieta ten, kur nebesiekia primesta tvarka, – kreipianti mus chaotiškai mąstyti drauge. Technologija čia suprantama ne kaip išgavimas ar optimizavimas, o kaip po paviršiumi slypinti išvietinto susiderinimo praktika – įkūnytas žinojimas, formuojamas per pabėgimą, rezonansą ir santykį.
20:30
Bastard Bath performansas
Bastard Bath – performanso duetas, kurį sudaro Kuba Stępień (gitara, sintezatoriai, vokalas) ir Maja Gajewicz (mušamieji). Pasitelkdamas grindcore ir eksperimentinio metalo jėgą, duetas ardo ir iš naujo surenka femme transgresiją. Jungdamas triukšmą, šiurkščias gitaros tekstūras, agresyvią perkusiją ir įvairius žanrinius tropus – nuo trap ritmų iki ledinio, gedulo persmelkto lyrizmo, – „Bastard Bath“ tampa garsine meditacija apie išlikimą, įniršį ir radikalų savęs atskleidimą. Brutalūs, tačiau jautrūs dueto performansai įsikuria erdvėje tarp griūties ir katarsio, švelnumą konfrontuodami per ekstremalumą.
21:00
Pertrauka (apie 30 minučių)
21:30–23:00
DJ Eglė Trimailovaitė
NIKITA KADAN – menininkas iš Kyjivo, kuriantis objektus, instaliacijas, tapybos darbus ir įvairaus formato kūrinius ant popieriaus. 2007 m. jis baigė Kyjivo Nacionalinę vizualiųjų menų ir architektūros akademiją. Savo meninėje praktikoje Kadanas daugiausia dėmesio skiria Ukrainos istorijai, taip pat politiniams, socialiniams ir meniniams jos kasdienio gyvenimo aspektams. Jį domina kolektyvinės atminties ir atminties politikos temos. Savo darbuose Kadanas remiasi Ukrainos meninio avangardo istorija, yra bendradarbiavęs su architektais, istorikais ir rašytojais. Po 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą menininkas savo kūryboje atvirai nagrinėja karo patirtį.
NATALIA SIELEWICZ – meno istorikė, rašytoja, Varšuvos modernaus meno muziejaus vyriausioji kuratorė. Savo kuratorinėje praktikoje ji nagrinėja feminizmo, afekto politikos ir technologijų poveikio šiuolaikiniam subjektyvumui temas. Sielewicz domina menas, kuris ne tik atspindi tikrovę, bet ir padeda kurti naujas kalbas bei egzistavimo būdus. Šie interesai jos parodoms suteikia tarpdiscipliniškumo: jose neretai susipina performansas, eksperimentinis kinas, trumpalaikės meninės akcijos ir literatūra. Sielewicz savo kuratorinėje praktikoje derina asmeniškumą ir universalumą, dažnai pasitelkdama autofikciją kaip vieną iš kuratorinių strategijų.
BASTARD BATH – performanso duetas, kurį sudaro Kuba Stępień (gitara, sintezatoriai, vokalas) ir Maja Gajewicz (mušamieji).
KUBA STĘPIEŃ (g. 1997, ji / jie) – Berlyne, Varšuvoje ir gimtajame Belchatuve kuriant* meninink*. Kūrybinės praktikos pagrindas – plačiai suprantamas procesas, kuriame daug dėmesio skiriama eksperimentiniams emocijų tyrimams, emocinei kritikai, autoteorijai, trans*fem ir nebinarinėms perspektyvoms. Kuba pasitelkia videomeną, performansą, garsą, savo kūno skysčius ir įvairias kitas medijas, priemones bei medžiagas, kurios gali būti laikomos iracionaliomis ar nerimtomis. Dirbdam* su performatyvumo sampratomis, Kuba atsispiria nuo savo kūno ir kolektyvinio kūno, taip pat eksperimentuoja su kūniškais pavidalais ir darbais, kuriais siekia apmąstyti daugialypumus anapus asmeninės traumos, proletariškos vaikystės kalnakasių miestelyje ir queer pasaulėkūros. Veikdam* tarp skirtingų medijų, Kuba leidžia joms įsilieti vienai į kitą, tyrinėja neapibrėžtumo formas: fikcijos ir fantazijos persmelkia vaizdinę reprezentaciją ir tampa alternatyva sapnams. Kvestionuodam* normatyvios komunikacijos standartus ir binarines tvarkas, Kuba tiria nenormatyvumo, grotesko, siaubo ir kabareto potencialą. Subjektyvi, savita kalba Kubai tampa priemone poetizuoti savo kūrybą ir traktuoti ją kaip audiovizualinius eilėraščius, kodus ar reprezentacijas.
MAJA GAJEWICZ (g. 1999) – Varšuvoje gyvenanti būgnininkė, kurianti eksperimentinę, triukšmo muziką, metalą. Ji derina didelio intensyvumo ritmines struktūras su tankiomis lėkščių tekstūromis ir staigiais dinamikos lūžiais. Įkvėpimo ji semiasi iš tokių menininkų kaip Gregas Foxas ir Valentina Magaletti. Ekstremalų garsą Maja tyrinėja kaip muzikinę ir įkūnytą raišką, laikydama jį vidinės transformacijos ir kolektyvinės emocinės patirties erdve.
ASIA BAZDYRIEVA – Weibelio skaitmeninių kultūrų instituto Vienos taikomųjų menų universitete tyrėja. Turėdama meno istorijos ir analitinės chemijos išsilavinimą ji nagrinėja, kaip įvairios tarpininkavimo formos kuria aplinkas, kuriose susipina estetiniai režimai, galia ir technopolitika. Tirdama materialius šių procesų padarinius kūnams ir teritorijoms ji siekia išryškinti politinius subjektyvumus, kuriuos geopolitiniai komunikacijos režimai dažnai niveliuoja.
AGNĖ JOKŠĖ (g. 1993) šiuo metu kuria ir rašo Vilniuje. Naudoja autoetnografijai būdingus įrankius, pasakoja istorijas, kuriose asmeniniai išgyvenimai ir praeities įvykiai (susiję su meilės, intymumo ir draugystės apmąstymais) persipina su supančio pasaulio refleksijomis. Jokšės kūrybos raiškos – rašymas, video bei performansas, kuriomis tyrinėja paralelinių istorijų, užuojautos, susipynusių santykių, queerness ir kalbos temas.
SOFTCHAOS gyvena ir dirba Berlyne, kuria tarpdisciplininio vizualiojo meno, eksperimentinio rašymo ir muzikos srityse, domisi poetika, performanso studijomis ir kritine teorija. Sudėtingi reikšmių sluoksniai softchaos kūryboje dažnai mezgasi iš intuityviai gretinamų pamatinių elementų – kalbos ir teksto, garso ir balso – bei iš naujo kontekstualizuojamų rastų medžiagų. Iš pažiūros tiesmuki softchaos kūriniai neretai yra netolydūs – taip juose išryškinamas vertimo ir perdavimo procesuose atsirandantis daugialypumas.
softchaos tekstai ir performansai buvo įtraukti į „KW Institute for Contemporary Art“ Berlyne (2025), MACBA Barselonoje (2024), ICA Londone (2026) ir festivalio CTM Berlyne (2025) programas. softchaos didžėjavimo praktika pristatyta „Sónar“, „Primavera Sound“, „Les Ardentes“, „Corsica Studios“, „Fabric London“, „Ancienne Belgique“, „Amsterdam Dance Event“ ir kitur.
softchaos akademinis išsilavinimas apima filosofijos magistro laipsnį Kembridžo universitete ir MSc laipsnį Oksfordo universiteto Teisės fakultete.
IRYNA ZAMURUIEVA – menininkė ir tyrėja, šiuo metu Oksfordo universitete rašanti daktaro disertaciją apie Ukrainos žemės ūkio istoriją ir politinę ekologiją. Ją domina fotografija, feministinė teorija, ekokritika, kalbos ir kraštovaizdžio santykis, taip pat „gamtos“ samprata literatūroje ir moksle. Prieš pradėdama doktorantūros studijas, iš Kropyvnyckio Ukrainoje kilusi Iryna šešerius metus Edinburge dirbo klimato ir žemės politikos srityse. Neseniai ji dalyvavo menininkų rezidencijoje „Street Level Photoworks“ Glazge, buvo Humanitarinių mokslų instituto (IWM) Vienoje mokslinė stažuotoja, kuravo tarpdisciplininę meno rezidenciją ir parodas „Climate Art Labs“ Černivciuose ir Kyjive. Iryna taip pat yra viena iš Ukrainos akademinio žurnalo „Commons“ redaktorių.