Sausio 29 d., ketvirtadienį, 18 val. Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) skaitykloje vyks diskusija apie pasaulines migracijos tendencijas ir jų atgarsius Lietuvos kontekste. Diskusiją moderuos Eglė Elena Murauskaitė.
Kaip pasaulinės migracijos tendencijos atsispindi Lietuvos kasdienybėje? Kokios sąsajos tarp migracijos ir saugumo tėra mitai, o kas yra realybė, su kuria susiduria kita(s)? Kaip tai formuoja kasdienį patyrimą? Tarpdisciplininės diskusijos dalyviai dalysis patirtimis bei įžvalgomis iš kultūros ir politikos sričių.
Diskusijoje dalyvaus menų agentūros „Artscape“ įkūrėja ir vadovė Aistė Ulubey ir „The Reckoning Project“ biuro Ukrainoje vadovas bei LRT radijo bendradarbis Ukrainoje Maksimas Milta. Taip pat į renginį specialiai atvyks Gdansko Naujojo meno muziejaus „NOMUS“ vadovė Aleksandra Grzonkowska ir menink* iš Vokietijos Mathu Bùi. Parodoje „Varpai ir patrankos“ pristatantys du Mathu Bùi skulptūrų ciklai, kurių vienas sukurtas po tiriamojo vizito Lietuvoje.
Diskusija vyks anglų kalba, dalyvavimas nemokamas.
*Aprašyme remiamasi Agnės Jokšės sukurtos anininkinės kalbos principais.
DISKUSIJOS DALYVĖS (-IAI)
EGLĖ ELENA MURAUSKAITĖ – meno kritikė, vertėja, NARA kultūros rubrikos „Kraštinė“ autorė. Baigusi tarptautinių santykių magistro studijas Paryžiaus „Sciences Po“ universitete, keturiolika metų aktyviai dirbo tarptautinio saugumo srityje, yra keturių monografijų bei 25 akademinių tekstų bendraautorė. Ji taip pat yra ŠMC parodos „Varpai ir patrankos. Šiuolaikinis menas militarizacijos akivaizdoje“ audiogido autorė.
AISTĖ ULUBEY – menų agentūros „Artscape“ įkūrėja ir vadovė. Per meną siekia atviresnio ir įtraukesnio pasaulio, aktyviai dalyvauja tarptautiniuose forumuose nuo Islandijos iki Pietų Afrikos, kalba apie meną kaip įtraukties ir advokacijos priemonę. Ulubey yra tarptautinio komiteto „Culture & Mental Health“ (Dr. Guislain muziejus, Gentas, Belgija) narė. Organizacija yra pelniusi prestižinių apdovanojimų už socialinę sanglaudą, nuopelnus žmogaus teisių srityje bei inovatyvią meninę raišką. Nuo 2019 m. organizacijos veikla pripažinta suteikiant Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros strateginio partnerio statusą.
MAKSIMAS MILTA –„The Reckoning Project“ biuro Ukrainoje vadovas ir LRT radijo bendradarbis Ukrainoje. Vadovauja „The Reckoning Project“ darbui dokumentuojant Rusijos karo nusikaltimus ir užtikrinant karo nusikaltėlių atskaitomybę. Anksčiau dirbo Europos humanitariniame universitete (EHU) – tremtyje veikiančiame baltarusių universitete. Dėstė su Rytų Europa susijusius studijų dalykus, buvo prof. Timothy Snyderio asistentas.
Šiuo metu yra susijęs su „Scholars at Risk“ Europos skyriumi, anksčiau bendradarbiavo su Geopolitikos ir saugumo studijų centru bei JAV Vokietijos Maršalo fondu. Regioninėje ir tarptautinėje žiniasklaidoje reguliariai komentuoja Rytų Europos politikos procesus. 2021 m. sukūrė apdovanojimą pelniusį dokumentinių apybraižų ciklą „Talaka“. Jeilio universitete įgijo Europos ir Rusijos studijų magistro laipsnį, Vilniaus universitete – politikos mokslų magistro laipsnį. Šiuo metu gyvena Kyjive, moka septynias kalbas.
ALEKSANDRA GRZONKOWSKA – meno istorikė, kuratorė ir šiuolaikinio meno tyrėja, „NOMUS“ – Naujojo meno muziejaus (Gdansko nacionalinio muziejaus padalinio) vadovė. 2025 m. kartu su Maja Murawska kuravo parodą „Hospitalities“, nagrinėjančią migracijos, mobilumo ir tapatybės temas; parodą šiuo metu galima pamatyti „NOMUS“ muziejuje. Baigė podiplomines studijas Gdansko technologijos universitete, šiuo metu Gdansko universitete studijuoja istorijos, meno istorijos ir archeologijos doktorantūroje. Nuo 2016 m. vadovauja nevyriausybinei organizacijai „Chmura Visual Culture Foundation“, kurioje yra atsakinga už meninę, tyrimų ir kuratorinę programą. Ji yra leidinių „The Art of Transformation. Gdańsk threads“ (kartu su Maksymilianu Wroniszewskiu) ir „Rising. Learning from the Past Today for Tomorrow“, katalogų „NOMUS. Collection in Action“ (kartu su Aneta Szyłak, 2021), „Own circulation“ (2020) ir „Augustus F. Sherman. Atlas of the Immigrant“ (2017) bei Bogna Burskos katalogo „Films“ redaktorė. Taip pat – leidinių serijos „Alternativa Editions“ bendraredaktorė.
MAITHU BÙI tyrinėja žmogaus veiklos ir intervencijų tinklus kolektyvinės istorijos, mokslo ir technologijų sankirtoje. Studijavo kalbos filosofiją ir logiką Miuncheno LMU universitete bei vaizduojamuosius menus Berlyno UdK universitete. Darbai pristatyti 12-ojoje Berlyno bienalėje, „Bundeskunsthalle“ Bonoje, Bratislavos meno galerijoje, „Museum der bildenden Künste“ Leipcige, „E‑WERK Luckenwalde“ x Berlyno „Akademie der Künste“. Maithu Bùi kartu su kitais įkūrė tyrėjų kolektyvą „Curating through Conflict with Care“ (CCC) ir darbo grupę „art+computation“ prie „Gesellschaft für Informatik“. 2024 m. gavo Berlyno „Akademie der Künste“ programos „Human Machine“ stipendiją, o 2025 m. – „Dreaming Beyond AI“ ir „Stiftung Kunstfonds“ stipendijas.
Parodoje „Varpai ir patrankos“ Maithu Bùi pristato du skulptūrų ciklus, kuriuose tiesiogiai kalbama apie aplinką užteršusias nesprogusias minas: „cu’a bom IIII“ ir „Bomb Shells I–IIII“. Pirmąjį ciklą sudaro kūriniai, atrodantys kaip perpjauti vaisiai – panašiai kaip sprogmenys, dėl savo formos kartais vadinami „ananasais“ ar „agurkais“. Antrojo ciklo skulptūros žaidžia su angliško žodžio „shell“ reikšmėmis: taip vadinami ir sprogmenys, ir jūros kriauklės. Šis ciklas sukurtas po tiriamojo vizito į Lietuvos pajūrį.
Renginio metu gali būti fotografuojama ir (ar) filmuojama. Nuotraukos ir (ar) vaizdo įrašai gali būti naudojami renginio viešinimui socialiniuose tinkluose, interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur.