Naujienos

Lietuvos paviljono Venecijos meno bienalėje komisaras Kęstutis Kuizinas: „Su Robertu Narkumi įdomiausia dirbti dėl to, kad negali aiškiai prognozuoti ar įsivaizduoti galutinio rezultato“

Šiuo metu Venecijos Castello rajone kuriamas Lietuvos nacionalinis paviljonas ir vyksta Roberto Narkaus parodos „Gut Feeling“ (liet. „Nuojauta“) instaliavimo darbai. Projekto komanda dalijasi pasirengimo užkulisiais ir pasakoja apie jau balandžio 21 d. įvyksiantį parodos atidarymą.

Paviljono kuratorė Neringa Bumblienė dalijasi, kad šį projektą tenka rengti visai visuomenei komplikuotu metu: „Gut Feeling“ pradėjome kurti 2020 m., kai buvo tik atslūgusi pirmoji koronaviruso banga, o dabar bienalei ruošiamės siaubingo karo Ukrainoje akivaizdoje. Tai neišvengiamai veikia mus visus ir šį projektą – taip pat“.

Bumblienė teigia, kad jai asmeniškai svarbi šio projekto ambicija apmąstyti, kaip mes galime kartu gyventi, dirbti, kurti ir kokias naujas bendra(darbia)vimo struktūras sugalvoti – struktūras, kurios būtų artimesnės mūsų sielai. Kitas svarbus aspektas, apie kurį kuratorė daug kalbasi su menininku, ir kuris atsispindi visose N. Bumblienės kuruojamose parodose, tai vizualinis projekto paveikumas, paliečiantis žiūrovą ne tik konceptualiai – per logiką ir minties šuolius, – bet ir per akis bei įvairius erdvės mąstelius. 

„Labai džiaugiuosi, kad tai bus totalinė instaliacija, veiksianti įvairias žmogaus jusles. Net ir tie, kurie galbūt neturės laiko paskaityti apie projekto idėją, galės patirti šią parodą skirtingai – priklausomai nuo savo pasiruošimo, noro ir laiko resursų,“ – sako kuratorė. 

Šiais metais Lietuvai atstovaujantis menininkas Robertas Narkus pasakoja, kad nėra konkretaus taško, nuo kurio prasidėjo „Gut Feeling“; jis yra iš kito įvykio išplaukianti pasekmė: „Sutinku, kad projektas turi daug sluoksnių ir yra koliažiškas. Jis iš esmės klausia, kodėl aš imuosi vieno ar kito sprendimo ir kaip galiu save mobilizuoti tuo momentu teisingiausiam – kaip man atrodo – pasirinkimui. „Gut Feeling“ yra apie nuojautą ir pasitikėjimą nuojauta; pasitikėjimą nebūtinai racionaliais sprendimais“.

Pasak R. Narkaus, juokas yra labai galingas įrankis, galintis atverti žmogų: „Nors to sąmoningai nesiekiau ir nežinau, kaip tai atsitinka, šis projektas neabejotinai pasižymi tam tikru lengvumu. Nors mes čeklistinam be galo daug aktualių problemų ir paliečiame įvairius aktualius klausimus, man atrodo, kad labai svarbu suprasti, jog ne sprendimai ir konkretūs atsakymai yra svarbiausia; kad juokas – tai raktas į pasaulį“.

Lietuvos paviljono Venecijos meno bienalėje komisaras Kęstutis Kuizinas dalijasi, kad su R. Narkumi įdomiausia dirbti dėl to, jog negali aiškiai prognozuoti ar įsivaizduoti galutinio rezultato. Kartu tai – viena iš lemiančių priežasčių, kodėl būtent šis menininkas buvo pakviestas šiais metais dalyvauti bienalėje.

„Iš tiesų su savo kolektyvu kalbėjome net apie kelias galimas kandidatūras – tikrai stiprių lietuvių menininkų, bet tie, kurie liko nepasirinkti, buvo veikiau saugūs ir nuspėjami variantai. Kartais net ir dirbant institucijoje įdomiau rizikuoti – ir gali tikėtis labai daug, bet tai yra rizika, baigtis nėra aiški,“ – sako Šiuolaikinio meno centro direktorius K. Kuizinas. 

Komisaro teigimu, R. Narkus yra vienas iš tų menininkų, kuris visko iki galo neatskleidžia: „Jis daug improvizuoja ir mąsto paties proceso metu, kartais net keisdamas taktikas ar kryptis, tačiau tai ir yra įdomiausia. Čia tinka angliškas žodis gamble.“ 

Bumblienė užsimena, kad Lietuvos nacionalinio paviljono atidarymo metu bus pristatyta garsi lietuvių kilmės švedų repo atlikėja Silvana Imam: „Tai neeilinė proga pamatyti jos pasirodymą iš labai arti“. 

Pasak kuratorės, paviljono atidarymas – vienas svarbiausių metų Lietuvos kultūros įvykių, įvykstančių tarptautiniu mastu. Venecijos meno bienalė yra seniausias ir centrinis kas dvejus metus vykstantis meno renginys pasaulyje, kuriame pristatomos tiek daugelis pasaulio šalių, tiek kuruotos parodos, dažnai rengiamos itin įtakingų ir svarbių kuratorių. 

„Šiais metais bienalę kuruoja Amerikoje gyvenanti italų kilmės kuratorė Cecilia Alemani. Tai – tik trečioji moteris kuratorė per visą bienalės istoriją. Šiemet kuruojamoje bienalės parodoje taip pat pirmą kartą dauguma dalyvaujančių menininkų bus moterys. Manau, kad tai išties suteiks naują žvilgsnį šių metų bienalės kontekste,“ – sako N. Bumblienė. 

Kuratorė kviečia visus nepraleisti šio įspūdingo renginio: „Nepamirškim, kad Venecija yra nuostabus miestas – vanduo, puikus maistas, geras oras. Tai gali būti neeilinė patirtis net ir tiems, kurie nesidomi menu“.

Projekto naujienas sekite feisbuko paskyroje arba apsilankykite projekto interneto svetainėje.

Lietuvos paviljoną 59-ojoje Venecijos meno bienalėje pristato Lietuvos kultūros taryba. Projekto mecenatai – Justas Janauskas ir Gabija Grušaitė, „Lewben Art Foundation“ ir „JCDecaux Lietuva“.