KAD IŠGYVENTUME, TURIME TAPTI
ANTŽMOGIAIS
KAŽKUO KITU
GEBANČIU MIEGOTI ANT BETONINIŲ GRINDŲ
AR SPJAUDYTIS TARMĖMIS
MOKYTIS NAUJŲ KALBŲ, IDANT APSAUGOTUME SAVO GLEŽNĄ ODĄ
VYRAI MUS STUMS NUO STOGŲ IR KLAUS, KODĖL NESKRENDAME
VYRAI ŠERS MUS STIKLAIS IR KLAUS, KODĖL NEKALBAME
VYRAI PALAIDOS MUS GRIUVĖSIUOSE IR KLAUS, KODĖL NESISTOJAME
VYRAI SULAUŽYS MUMS PIRŠTUS IR REIKALAUS GLAMONIŲ
MŪSŲ PAREIGA YRA IŠTVERTI
LAIKOTE MŪSŲ GALVAS PANARDINTAS PO VANDENIU –
DABAR ŽIŪRĖKITE, KAIP MES UŽSIAUGINAME ŽIAUNAS

TIESIOGINIAME KERŠTE
UŽ MOTERIS, KURIAS SUDEGINOTE
MOTERIS, PILNAS UGNIES
GEBANČIAS VISKĄ
GEBANČIAS BŪTI MOTINOMIS
SESERIMIS-MYLIMOSIOMIS
KOVOTOJOMIS
GEBANČIAS KVĖPUOTI, KAI MANĖTE, KAD UŽDUSIME
JŪS NUŽMOGINATE MUS
IR TUOMET LIEPIATE IŠGYVENTI
MES UŽSIKASAME GILIAI ŽEMĖJE
SUKURIAME SAVO ERDVES, SAVO ŠALIS
STATOME AUKŠTOS ŽOLĖS SIENAS
IR GYVENAME ŠEŠĖLIUOSE
VIEN TAM, KAD SUPRASTUME – NET IR TEN NESAME SAUGIOS
VIENAM TAM, KAD SUPRASTUME – ESAME SUTVERTOS
NIEKAD NESIBAIGIANČIAM GEDULUI
_________________________________________________
<…>

TAPOME SAVO PAČIŲ ŠMĖKLOMIS

NIEKUOMET NEBUVAU ŠITAIP PAVARGUSI
NIEKUOMET NEJAUČIAU ŠITIEK DAUG
STEBĖJAU, KAIP PASAULIS BAIGIASI, IR NUTARIAU PASIDUOTI
KOL

STAIGA IŠSIPLĖTUSI,
DESPERATIŠKA, PRITVINKUSI
MUTACIJA:
NEŽMOGIŠKA VIRSTA ANTŽMOGIŠKA

Ištrauka iš Liv Wynter eilėraščio „Kaip tampama antžmogiais“

 

13-osios Baltijos trienalės Preliudas atskleidžia tai, kas dažniausiai lieka nematoma: kėslus, įsipareigojimus, tyrinėjimus ir emocijas. Jo tikslas yra atidengti tai, kas brandina Trienalę – poezijos sekciją (žodžius, ritmus, mintis / poeziją, muziką, teoriją), formuojančią esminę projekto dalį, galbūt netgi patį jos branduolį. 13-ojoje Baltijos trienalėje poezija veikia kaip hibridinė kalba: ji išsprūsta iš norminių lingvistikos kategorijų ir atsisakydama remtis tradicinėmis mainų sistemomis įtvirtina save kaip pereinamąją formą – dramatiškai individualią ir kartu giliai kolektyvinę.

13-osios Baltijos trienalės Preliudas išryškina jos politinę poziciją, pats išlikdamas poetišku gestu: kalbėsime apie klasę, lytį, rasę, neįgalius kūnus, feminizmą, geismo dekolonizaciją ir teritorijas. Siekdami peržengti nusistovėjusią tapatybės sąvoką renkamės dinamišką buvimo kartu, priklausymo kažkam idėją. Kur mes prigyjame? Kaip tai įvyksta? Susiorientuoti padės esminiai šiuolaikinio meno postulatai: objektai-pamestinukai ir beformis subjektyvumas, antikategorizacija ir takumas.

Pradedame naudodami muziejų (su visa jo ekonomika) kaip alternatyvą žodžiams tų, kurie turi monopolinę galią kalbėti, kurie kalba garsiai ir nesustodami. Suteikiame erdvę tiems, kurie dažnai nutildomi. Taip pozicionuojame rašytinę ir šnekamąją kalbą bei santykį su žinojimu kaip pradinius trienalės taškus: Preliudas bus atvira ir laisva platforma, kurioje Dorotos Gawęda ir Eglės Kulbokaitės („Young Girl Reading Group“) suprojektuotoje scenoje vyks skaitymai, pokalbiai, susibūrimai, diskusijos ir debatai. Tačiau Preliude nebus išvadų, užsimezgęs tyrimas tęsis iki ir po trienalės atidarymo 2018 m. gegužę.

Pirmą kartą savo istorijoje 13-oji Baltijos trienalė vyks visose trijose Baltijos valstybėse: Lietuvoje, Estijoje ir Latvijoje, nuo 2018 m. gegužės iki lapkričio. Visos trys parodos bus skirtingos ir trienalės visumą formuos kartu su papildomais projektais, tokiais kaip Preliudas, trienalės katalogas ir tinklalapis. 13-oji Baltijos trienalė vadinasi „Išsižadėk šmėklų“.