„Švytintys šešėliai“ – pirmoji tailandiečių kino režisieriaus ir menininko Apichatpongo Weerasethakulo solo paroda Baltijos šalyse. Ši paroda yra didesnio projekto „Švytintys šešėliai: Apichatpongo Weerasethakulo videoinstaliacijų paroda ir filmų retrospektyva“ dalis.

Projekte pristatomi kūriniai, pasak menininko, „atskleidžia skirtingus šviesos prisiminimus. Vieni darbai tyrinėja mano gimtąjį regioną Isaną šiaurės rytų Tailande. Kiti yra sapnai. Kai kurie yra tiesiog stebėjimas. Tačiau visi jie yra asmeniški.“ Atskiri kūrėjo filmai ir videoinstaliacijos susijungia į daugiabriaunę visumą, kurioje veikėjai ir temos keliauja iš vieno kūrinio į kitą. Didžiojoje ŠMC salėje pristatoma per pastaruosius daugiau nei penkiolika metų menininko sukurtų videodarbų ir videoinstaliacijų paroda.

Weerasethakulo kūryboje subtiliai tyrinėjamos istorijos, atminties, galios ir laisvės temos. Ji yra neatsiejama nuo Tailando istorijos ir jo politinės realybės – gimtasis Isano regionas ir jo žmonės yra daugelio jo filmų ir videoinstaliacijų vieta ir tema. Weerasethakului rūpi praeities ir dabarties sąryšiai, veikiantys šiandieninę Tailando kasdienybę. Savo kūriniuose menininkas dažnai kalba apie šiuolaikinio pasaulio socialinius iššūkius ir suteikia balsą tiems, kurie yra istorijos nutildyti bei nustumti į visuomenės pakraščius. Drauge jo darbai išsiskiria savita magijos ir žaismės kalba.

Švytintys šunys, liepsnojantis ekranas, neryškus žibintuvėlis ar sproginėjantys fejerverkai kuria fragmentiškos žmogaus sąmonės metaforą. Jo darbuose persipina sapnai ir prisiminimai, realizmas ir siurrealizmas, politika ir mitologija, tačiau ne kaip priešybės, o veikiau kaip to paties reiškinio variacijos.

Paraleliai su paroda ŠMC kino salėje ir „Skalvijos“ kino centre organizuojama Apichatpongo Weerasethakulo kino filmų retrospektyva, kurios metu bus parodyti visi aštuoni pilnametražiai režisieriaus sukurti filmai ir keturios trumpametražių filmų programos.

Apichatpongas Weerasethakulas (g. 1970 m. Bankoke, gyvena ir dirba Čiangmajuje, Tailande) kino bei videofilmus kuria nuo dešimtojo dešimtmečio pradžios. Dirbdamas nepriklausomai nuo Tailando komercinio kino industrijos, Weerasethakulas 1999 metais įkūrė savo prodiuserinę kompaniją „Kick the Machine“, kuri prodiusuoja ir platina jo paties ir kitų kūrėjų nepriklausomą ir eksperimentinį kiną. Weerasethakulo filmas „Tropikų karštinė“ (2004) jam pelnė Kanų kino festivalio žiuri apdovanojimą, o už filmą „Dėdė Būnmis, kuris prisimena savo praeitus gyvenimus“ (2010) jis buvo apdovanotas Kanų kino festivalio „Auksinės palmės šakelės“ prizu. Jo kūryba plačiai pristatyta tarptautiniuose meno ir kino renginiuose: 11-ojoje Šardžos bienalėje JAE (2013), „dOCUMENTA(13)“ (2012) parodoje Kaselyje, Liverpulio bienalėje (2006), Busano bienalėje (2004), Stambulo bienalėje (2001); taip pat solo ir grupinėse parodose tokiose institucijose kaip „Tate Modern“ Londone (2016), Meno namai Miunchene, Walkerio meno centras Mineapolyje, Naujasis muziejus Niujorke, Airijos modernaus meno muziejus Dubline, Paryžiaus miesto modernaus meno muziejus ir kiti. Nuo 2015 metų menininkas vysto savo pirmąjį projektą teatro scenai „Karščiuojantis kambarys“.

Vaizdas: kadras iš Apichatpongo Weerasethakulo videoinstaliacijos „Rūmai“ (2008).