Naujausioje savo parodoje „Labyrinthus“ Dainius Liškevičius pristato kompleksišką projektą, kuriame susijungia architektūros, skulptūros ir instaliacijos formos, asmeninės kolekcijos ir retrospektyvos žanrai. Menininko sumanytas architektūrinis statinys Didžiojoje ŠMC salėje suvokiamas kaip skulptūrinis objektas ir kaip įvietinta parodos erdvė. Kvadratinio statinio, tolygiai padalinto į šešioliką dalių, viduje eksponuojami meniniai objektai, sukonstruoti iš daugelį metų kauptų daiktų ir fotografijų. Ekspozicijoje plėtojami nauji naratyvai, kurių ištakos siekia įvadinį projektą „Trylikto taško projekcijos“ (2013 m., „Artifex“ galerija). Tokiu būdu šie kūriniai komunikuoja su ankstesniais paties menininko sukurtais darbais bei jų motyvais ir atveria kelią naujiems pasakojimams.
Architektūriniame-skulptūriniame statinyje visi šie vaizdai-objektai asociacijų būdu yra sugrupuoti į tam tikras vizualias ir konceptualias bendrijas, kurias ženklina pavadinimai. Šiame prasmių labirinte kiekvienam žiūrovui patikėta pačiam jungti vaizdus-objektus į skirtingus naratyvus, kuriuose persipina dokumentiniai asmeninės bei visuotinės (pasaulio) istorijos fragmentai ir pramanyti faktai. „Labyrinthus“ yra ėjimo ir žiūrėjimo pratybos, kuriose menininko sumanyta parodos architektūra ir specialus leidinys siūlo žiūrovui parodos suvokimo maršrutą.
Iliustracija: Fragmentas iš Dainiaus Liškevičiaus leidinio „Labyrinthus“.
