Deimantas Narkevičius (g. 1964m.) – vienas nuosekliausių ir labiausiai tarptautinėje šiuolaikinio meno scenoje pripažintų Lietuvos menininkų. Jis dalyvavo Europos meno bienalėje „Manifesta 2“ Liuksemburge (1998 m.), tarptautinėje Melburno bienalėje (1999 m.), parodoje „Near and Elsewhere“ Londono fotografų galerijoje (1999 m.),
„After The Wall“ parodoje Stokholmo Moderniojomeno muziejuje (1999m.), etc.
Pagrindiniai Deimanto Narkevičiaus dėmesio objektai – individualios ir kolektyvinės istorijos kolizijos, menininko autobiografija, žmogaus egzistencijos motyvai ir posūkiai konkrečioje istorinėje situacijoje, geopolitiniai bei ideologiniai mitai. Šias temas menininkas gvildena tarsi kultūrinės antropologijos specialistas, naudojantis kinematografo principus ir technologiją.
Personalinėje parodoje ŠMC Deimantas Narkevičius pristatė du filmus – „Istorija“ (1998 m.) bei visiškai naują 8 mm filmą (demonstruojamą videoaparatūra) „Legendos išsipildymas“ (1999 m.). „Istorija“ – tai autobiografinio pobūdžio kūrinys, rekonstruojantis konkrečias praeities situacijas pagal mėgėjiško kino stilistiką, nukeliančią į praėjusį laiką.
„(…) „Istorija“ – tai pirmas išplėtotas menininko bandymas reinterpretuoti kinematografą (t.y. nekonvencionalią vaizduojamosios dailės technologiją) Lietuvoje. (Beje, 1997 m. „Ground Control“ projekte Londone Narkevičius gilinosi į kitą viešą media – radiją.) Reflektuodami lokalumo ir globalumo problematiką lietuviškame kontekste, Narkevičiaus filmai tuo pačiu ją peržengia.“ – Raimundas Malašauskas/Jonas Valatkevičius
„Legendos išsipildymas“ – filmas, kuriame nagrinėjama jidiš kalbančios Vilniaus visuomenės dalies žūtis Antrojo pasaulinio karo metais, jos istorinės aplinkybės ir asmeninės pasekmės. Pasak menininko, tai – „neužbaigta tema“; ji pateikiama minėtų įvykių liudininkės, tapusios filmo heroje, lūpomis.
„Lietuvos žmonės, susidūrę su išsivadavimo iš komunizmo pasekmėmis ir pradėję suprasti Sovietinės sistemos primestus suvaržymus, atranda naujas savo artimosios ir tolimos istorijos prasmes. Deimanto Narkevičiaus filmai bei daugialypių naratyvų ir žanrų naudojimas atspindi sudėtingus santykius su praeitimi ir ideologinėmis šmėklomis, besivelkančiomis paskui Lietuvą kelyje į laisvą rinką ir savarankišką apsisprendimą.“ – Juliana Engberg, Tarptautinės Melburno meno bienalės kuratorė