Pirmąkart Prancūzijoje rengiamoje menininkės Gerdos Paliušytės parodoje „Tu žiūri į mane“ pristatomos dvi fotografijų serijos – „Vaikinai“ (pradėta 2021 m.) ir „Mėlynos gėlės“ (pradėta 2022 m.) – kuriamos ir visada eksponuojamos kaip vientisas darbas. Jose mezgasi tylus dialogas tarp fragmentiškų nuogų vyrų kūnų, nuotraukose beveik susiliejančių su aplinka, ir gėlių, dėl stipresnio estetinio efekto nudažytų mėlynai, makrovaizdų. Žmonių ir augalų kūnų formos ir tekstūros į vieną supina erotiškumą ir abstrakciją, flirtuojama su galimybe apsipažinti, artumo siekiama ir sykiu jis atstumiamas. Tradiciniai žanrai – aktai ir gėlės – čia yra tartum jaukas, kvestionuojantis reprezentacijos kanoną: tariamai moteriškas ir vyriškas temas bei dėmesio objektus, juos sąlygojančias išorines sociopolitines aplinkybes ir tradicijas. Serijoje „Vaikinai“ fotografės ir fotografuojamojo santykis lieka atviras; vujeristinę kontempliaciją nuogumo akivaizdoje keičia intymus buvimas su fotografuojamuoju. Tuo tarpu išdidintos „Mėlynos gėlės“ sulaiko makrotechnikos keliamus lūkesčius – ne iki galo ryškios gėlių spalvos ir kontūrai nesuteikia tobulai ryškaus vaizdo patirties.
Paroda „Tu žiūri į mane“ išryškina stebėtojo žvilgsnį ir jį sugrąžina. Vienoje parodos salių eksponuojama videoinstaliacija, įrengta iš dalies užvertoje erdvėje, fiziškai įkūnija fotografijų serijose nagrinėjamas artumo ribas. Troškimas patirti daugiau ir neišpildyto pažado keliamas nusivylimas – pasikartojančios šios parodos temos. Fotografijos nesuteikia to, ko įprastai tikėtumeisi iš šių žanrų, – lygiai kaip dirbtinai nudažyta gėlė neišsaugo suklastotos spalvos, išblunka ir vėl tampa balta, taip perkeisdama save. Vietoje išsipildymo čia išryškėja žmogiškų ir nežmogiškų kūnų bei mūsų santykio su jais laikinumas ir regimybė, šį mūsų sambūvį kviečiant patyrinėti švelnesniu žvilgsniu.
GERDA PALIUŠYTĖ (g. 1987) yra Vilniuje kurianti menininkė. Ją domina įvairios dokumentinės praktikos, istoriniai ir populiariosios kultūros reiškiniai bei personažai, jų santykis su socialine tikrove. Menininkės filmuose, fotografijose ir instaliacijose dažnai tyrinėjamos skirtingos intymumo formos, kolektyvinio būvio magija ir trapumas. Naujausias menininkės videodarbas „Nevermore“ yra dokumentinis filmas apie amerikiečių rašytojo Edgaro Alano Poe legendą Baltimorėje (2020). Tarp Gerdos Paliušytės fotografijos projektų – ciklas „Ceciliui“ (2018–2020) ir „Vaikinai bei mėlynos gėlės“ (nuo 2021), abu išleisti kaip menininkės leidiniai. Nuo 2018 m. Paliušytė priklauso meninink(i)ų kolektyvui „Montos tattoo“.
Naujausios personalinės ir duo Gerdos Paliušytės parodos surengtos projektų erdvėje „Editorial“ („Lūpų dažai“) bei buvusiame Fizikos institute Vilniuje („Mes gyvename vietovėse“ (kartu su Gabija Nedzinskaite). 2020 m. Gerdai Paliušytei skirtas „Rupert“, Lietuvos kultūros instituto ir „Somerset House Studios“ įsteigtas rezidencijos apdovanojimas.
ASTA VAIČIULYTĖ yra meno kuratorė ir meno leidinių redaktorė, dirbanti Šiuolaikinio meno centre (ŠMC) Vilniuje. Kuravo ir kokuravo Jochen Lempert, Apichatpong Weerasethakul, Jos de Gruyter & Harald Thys, Melanie Smith, Algimanto Kunčiaus ir kitų personalines parodas. 2012–2016 m. bendrakuratoriniuose projektuose didžiausią dėmesį skyrė patyriminiams, materialiems ir mažiau perprantamiems šiuolaikinio meno lauko aspektams, tyrinėjo neverbalinį suvokimą ir alternatyvių mainų būdus. Be kitų projektų, šio tyrimo rezultatu tapo trys tarptautinės grupinės parodos: „Ritualinis kambarys“ (2013), „Ne apie žodžius“ (2015) ir „Anachronikos“ (2016), surengtos ŠMC Vilniuje.
2017 m. Asta Vaičiulytė buvo viena iš Lietuvos paviljono 57-ojoje Venecijos bienalėje, pristačiusio menininką Žilviną Landzbergą, kuratorių, o 2018 m. kokuravo videoprogramą „Fast-Forwarded: Lietuvių menininkų videodarbų programa nuo 1990-ųjų“, pristatytą Nacionaliniame XXI amžiaus meno muziejuje MAXXI Romoje kaip Lietuvos menų festivalio „Flux“ Romoje dalis. 2022 m. pabaigoje ŠMC išleido jos sudarytą 30 pokalbių knygą „Pokalbiai apie Lietuvos šiuolaikinį meną“, kurioje pristatomi menininkai, kuratoriai, meno kritikai ir kiti kultūros veikėjai, pastaruosius 30 metų formavę Lietuvos šiuolaikinio meno lauką. 2023 m. vykusiuose „Meno kritikos apdovanojimuose“ už šią knygą Astai Vaičiulytei skirtas apdovanojimas „Ilgosios formos“ kategorijoje.
Ši paroda yra Lietuvos sezono Prancūzijoje 2024 dalis. Sezoną organizuoja Lietuvos kultūros institutas kartu su Prancūzų institutu Paryžiuje.
Vaizdas: Gerda Paliušytė, „Mėlynos gėlės“ (2024), spalvota fotografija
