Menininkai: Ani O’Neil, Lisa Reihana, Ava Seymour, Filipe Tohi, Natalie Robertson, Jim Vivieaere, Reuben Paterson, Damon Fepuleai, Graham Fletcher, John Pule, Lonnie Hutchinson, Veronica Vaevae, Craig Fasi, Niki Hastings-McFall, Emi Tamua, Rohan Wealleans, Francis Upritchard.
Kuratorius: Tobias Berger, ARTSPACE, Aucklandas.
IKA maorių kalba reiškia žuvį. ”Iki, ir ačiū už visą žuvį” – tai paskutiniosios knygos iš Douglaso Adamso trilogijos “Keliautojo autostopu gidas po galaktiką” pavadinimas.
Paroda “IKI ir ačiū už IKA” yra lygiai tokia pat keista ir utopinė, kaip ir šis XX amžiaus pabaigos mokslinės fantastikos šedevras. Joje Naujosios Zelandijos menininkų, susijusių su Ramiojo vandenyno salomis, kūriniai pristatomi Lietuvos publikai. Čia rodomo meno kilmės šalis yra toliausiai nuo Vilniaus nutolusi vieta visame Žemės rutulyje – ne tik geografine prasme, bet ir kultūriškai ar vizualiai.
Parodoje dalyvavę menininkai yra prisirišę prie kultūros, kurioje negyvena. Jų kūriniai – nuostabios kultūrinio identiteto, konceptualios raidos, politinės raiškos manifestacijos. Šie menininkai itin sąmoningi savo kultūrinio palikimo atžvilgiu, tačiau išlaiko atstumą tarp jos ir savęs, todėl kuria darbus, kurie nėra atsiję nuo savo ištakų, tačiau nėra ir beviltiškai įstrigę vietinių amatų spąstuose. Ramiojo vandenyno salų / Maori menininkai yra puikus unikalaus stiliaus ir identiteto pavyzdys šiuolaikinio meno praktikoje.
“IKI ir ačiū už IKA” iškelia bent keletą įdomių klausimų – tarkime, vieną elementariausių šiandienos meno prezentavimo klausimų, koks menas kur turėtų būti rodomas, ir kodėl. “IKI ir ačiū už IKA” – tai unikalus ir netikėtas smūgis meno pasauliui, kuriame egzotika vis dar neretai suvokiama tiesiog kaip kažkas, kas atgabenta iš už didžiulio geografinio atstumo. Tuo tarpu kas gi galėtų būti toliau vienas nuo kito, nei Taitis ir Vilnius?
Paroda “IKI ir ačiū už IKA”, papildyta keleto Lietuvos menininkų kūriniais, 2004-aisiais iš Vilniaus keliaus į Aucklando ARTSPACE.
