Vokiečių fotografo Jocheno Lemperto analoginių fotografijų parodoje „Fenotipas“ ŠMC Didžiojoje salėje pristatomi daugiausia per paskutinius penkerius metus sukurti menininko darbai. Jochen Lempert (g. 1958 m. Mėrse, Vokietijoje) studijavo biologiją ir kurį laiką dirbo Frydricho Vilhelmo universitete Bonoje. Tuo pat metu, XX a. 9-ajame dešimtmetyje, jis dalyvavo eksperimentinio kino grupės „Schmelzdahin“ veikloje. Grupės nariai kartu kūrė filmus ir eksperimentavo su įvairiais filmavimo, montažo ir ryškinimo metodais bei išsamiai tyrinėjo bakterijų ir chemikalų poveikį kino juostai. Nuo tada, jungdamas mokslo ir meno pasaulius, Lempert tęsia eksperimentus su materialiomis atvaizdo savybėmis ir tyrinėja įvairias gyvybės formas bei jų bendrabūvio pavidalus.

Lemperto fotografijos – visada nespalvotos, užfiksuotos 35 mm juostoje, ryškintos paties menininko ir rankomis atspaustos laboratorijoje. Jis fotografuoja įvairiose aplinkose – gamtoje, gamtos muziejuose, zoologijos soduose, miestuose – vietose, kur persipina gamta ir kultūra, primindamas, kad mes visi nenutrūkstamai ir neišvengiamai veikiame vieni kitus ir savo aplinką. Ši nebaigtinė sąveikų įvairovė ryški ir jo fotografijų knygose bei parodose – kaskart vis iš naujo kuriamose naujų derinių kompozicijose, jų reikšmėse ir kontekstuose.

Dėmesingas procesas ir menininko fotografijose užfiksuoti vaizdai primena ir apie lėtą laiką, kai mes jo turime pakankamai įsižiūrėti ir užsibūti savo pačių gyvenimuose. Savo darbuose Lempert tyrinėja sąsajas tarp gamtos ir žmogaus pasaulių, o taip pat – žiūrėjimo, žmogaus žvilgsnio, buvimo matomu temas (fenotipas yra genetikoje naudojamas terminas, apibūdinantis regimą organizmo savybių ir požymių visumą). Drauge menininko darbai tarsi meta iššūkį antropocentriniam žvilgsniui į pasaulį: jo fotografijoms būdingas nehierarchiškumas, čia viskas vienodai svarbu – augalai, gyvūnai, daiktai, žmonės. Lemperto kūryba itin aktuali ir žvelgiant iš šiandieninio pasaulio iššūkių perspektyvos, t.y. neišvengiamos būtinybės surasti naują ekologinių, socialinių ir tarpusavio santykių pusiausvyrą. Ir nors jo fotografijos nesiekia šių tikslų tiesiogiai, jos geba pažadinti kitokio, jautresnio ir atviresnio, matymo ir susietumo patirties galimybę.

Vaizdas: Jochen Lempert, „Snapai“ (2020), sidabro želatinos atspaudas, fragmentas, menininko ir galerijų ProjecteSD (Barselona) ir BQ (Berlynas) nuosavybė.