Kuratorės asistentė Vilniuje: Virginija Januškevičiūtė
Architektas: Valdas Ozarinskas
Grafinis dizainas: Elektrosmog
Parodoje dalyvavo:
Adel Abdessemed, Pawel Althamer ir Artur Žmijewski, Emanuelle Antille, Alexandra Bachzetsis, Marc Bauer su Christine Abbt, !Mediengruppe Bitnik, Lonnie van Brummelen su Siebren de Haan, Christoph Büchel, Stefan Burger, Mircea Cantor, David Chieppo, Claire Fontaine, Keren Cytter, Yan Duyvendak, Latifa Echakhch, Al Fadhil, Les Frères Chapuisat, Fucking Good Art, Goran Galić ir Gian-Reto Gredig, Thomas Galler, Vidya Gastaldon, Georg Gatsas, Johannes Gees, Ingo Giezendanner aka GRRRR, Bob Gramsma, David Hominal, Huber.Huber, Georg Keller, San Keller, Isabelle Krieg, Jérôme Leuba, Alon Levin, Erik van Lieshout, Beat Lippert, Mark Manders, Aleksandra Mir, Gianni Motti, Shahryar Nashat, Adrian Paci, Mai-Thu Perret, Elodie Pong, Anne-Julie Raccoursier, Pamela Rosenkranz, Vittorio Santoro, Markus Schinwald, Shirana Shahbazi, Nedko Solakov, Loredana Sperini, Jules Spinatsch, Costa Vece, Christian Vetter, Andro Wekua, Jantine Wijnja, Ingrid Wildi
Šiuolaikinio meno centras surengė iki šiol didžiausią apžvalginę Šveicarijos meno parodą Lietuvoje.
Paroda „Kintančios tapatybės. (Šveicarijos) menas dabar“ pirmąkart pristatyta prestižiniame Ciuricho muziejuje Kunsthause 2008 metų vasarą. Kuratorės Mirjam Varadinis sudaryta paroda atkartoja 1998 metais taip pat Kunsthause surengtos, legendine tapusios apžvalginės parodos užmojį. Tačiau pastarasis dešimtmetis, supažindinęs su naujomis meno praktikomis ir temomis, ne tik atvėrė naujus horizontus, bet ir negailestingai sužlugdė pasitikėjimą tautiniu pagrindu sudarytomis parodomis – valstybės, tautos ir meno scenos sąvokos dar niekuomet nebuvo taip toli viena nuo kitos kaip šiandien.
Šiuolaikinio meno centre bet kokiems lūkesčiams ir apribojimams iššūkį metantys kūriniai išbandė naujas sienas. Parodoje buvo pristatomi daugiau nei 50 Šveicarijos ir kitų šalių menininkų darbai: pradedant Aleksandros Mir projektu „Šveicarija ir kitos salos“, cheminiais Pawelo Althamerio eksperimentais su savo ego, Gianni Motti asistentais be instrukcijų, Christopho Büchelio kritika institucinės tolerancijos atžvilgiu, Georgo Kellerio „nedirbančių“ pinigų banku ir baigiant vis pasikartojančiu marionetės arba antrojo „aš“ motyvu. Pagrindinės temos nuolat grįžta prie draudžiamų, ribojamų, nuolatinių, staigių, priverstinių, geidžiamų, nematomų, bauginančių ir grėsmę keliančių transformacijų žodyno, kuriuo rašomos sunkiai pastebimos kasdienybės taisyklės.
Paroda įgyvendinta su Šveicarijos meno tarybos Pro Helvetia, Mondriaano fondo, Kultūros rėmimo fondo ir mūsų komercinių rėmėjų parama. Už ją dėkojame ir Kunsthaus Zürich, visiems menininkams, jų kūrinius paskolinusioms kolekcijoms, ŠMC komandai ir visiems, padėjusiems įgyvendinti projektą.