SWAN SWALLOW BONFIRE ROSEMARY RECITAL – tai šešių jaunų Lietuvos skulptorių naujos kūrybos paroda Cesio meno festivalyje Latvijoje. Projektas žaidžia su „fantastinio“, nefunkcionalaus parko statinio (angl. folly), kokiu dabar tapo senoji Cesio alaus darykla, idėja.
Tokie parkų statiniai tradiciškai kuriami vien tam, kad stebintų poilsiautojus. Tikri kuriozai stiliaus prasme, dažnai jie ne tik atveria prieš akis įspūdingą peizažą, bet ir išduoda šį bei tą apie savo autorius ir šeimininkus – jų pasaulėžiūrą, vaizduotę ir akiratį. Panašų vaidmenį šiuo metu atlieka ir apleista, kone šimtą metų veikusi alaus darykla, kurios patalpose rengiamos Cesio menų festivalio parodos. Festivalyje dalyvaujantys Lietuvos menininkai pasiūlė keletą būdų ir pretekstų apsižvalgyti po aplinką – alaus daryklos pastatą, festivalį, miestą ir jo parkus, ir dar toliau. Lankytojai, kuriuos į tokias vietas atveda troškimas kuriam laikui tarsi pasiklysti, miniatiūrinius juos ištinkančius įvykius renka į asmenines istorijas, kurios nebūtinai bus pasakojamos.
REČITALIS
DALIA DŪDĖNAITĖ pristato Johano Sebastiano Bacho Čakoną. XX amžiaus pirmoje pusėje šią kompoziciją grojo Paulas Wittgensteinas, genialus vienarankis pianistas; Cesio festivalyje ji atlikta šeštadienį, liepos 24 d. 10 val. ryto konferencijos atidarymo metu. Kūrinį papildo menininkės tekstas ir vaizdo projekcija. Dalia Dūdėnaitė yra įsitraukusį į daug tęstinių projektų – tiek savo asmeninių, tiek bendradarbiavimo. 2009 m. Šiuolaikinio meno centro organizuotoje 10-oje Baltijos tarptautinio meno trienalėje ji pristatė kūrinį, skirtą biologui Ričardui Kazlauskui ir kuoduotajam vieversiui.
ROZMARINAS
AGATA ERLACHER kviečia pasivaišinti rozmarinų vynu ir susipažinti su šio kvapnaus augalo poveikiu. Tikima, kad jo pauosčius ar paragavus tam tikromis sąlygomis galima prisiminti tai, ką manei nugrimzdus į užmarštį. Apie šią galimybę festivaliui pasibaigus primins Cesio parke pasodintas rozmarinas. Agata Erlacher dalyvavo ir 2008-ųjų Rygos skulptūros kvadrienalėje – tąkart Maskavas ir Maza Krasta gatvių sankryžoje ji nutupdė mėlyną namo stogą. Šiuo metu ji dirba keliaudama tarp Pietų Tirolio (Italija) ir Vilniaus, o jos kūriniai neretai tiek prasideda, tiek baigiasi pokalbiais.
KREGŽDĖ
JUOZAS LAIVYS ir TOMAS DANILEVIČIUS drauge inscenizavo Juozo Mikėno skulptūros Pirmosios kregždės interpretaciją. Mikėno skulptūra sukurta1964-aisiais, o 1980-ais buvo išdidinta ir pastatyta greta Revoliucijaus muziejaus Vilniuje (dabar tai Nacionalinė dailės galerija). Abu menininkai gyvena Žemaitijoje ir jau yra bendradarbiavę kurdami skulptūras, pasiūlymus projektams, performansus ir parodas. Juozas Laivys per paskutiniuosius keletą metų yra sukūręs skulptūrų, pasiūlymų programai Vilnius – Europos kultūros sostinė 2049 m. ir seriją eilėraščių meno kūriniams, eksponuojamiems viešoje erdvėje ir muziejuose.
GULBĖ
2010 m. pradžioje LAURA KAMINSKAITĖ sukūrė instaliaciją su geltonu ovaliu veidrodžiu, kurios pavadinimu tapo ilga pastraipa iš Gastono Leroux romano Geltonojo kambario paslaptis. Šis romanas laikomas vienu pirmųjų „uždaro kambario“ literatūros žanro pavyzdžių. Meno kritikas Aaronas Schusteris, apsilankęs Vilniuje, rašė: „Kaminskaitės instaliacijoje pirmiausia susiduriame su paradoksu, kai ieškome kažko (tariamai paslėpto) ten, kur ką nors paslėpti nėra šansų. Tačiau kiek pasvarstę suvokiame, kad tai, kas kambaryje paslėpta, kitaip tariant, nematoma, yra žiūrovo kelionė, kurią jis patiria tiek savo kūnu, tiek ir mintimis.“ Cesyje ši menininkė pristato fotografinį gulbės siluetą ir porą būdų jį matyti.
LAUŽAS
Islandijoje gimusi ELVA OLAFSDOTIR Cesyje naujai pateikia savo ankstesnį kūrinį, pagamintą iš spalvingų šviestuvų. Jo forma nurodo į dvi svarbias kultūrines tradicijas – minimalizmą (daugiausia – Dano Flavino kūrybą) ir laužą kaip tradicinį aplinkos, kurioje sekami pasakojimai, atributą. Anksčiau ji taip pat yra rėmusis į kitų žmonių kūrybą, pavyzdžiui, Alvino Luciero garso kūrinį I am Sitting in a Room. Šis kūrinys įdomus tuo, kad jis fiksuoja procesą, kurio metu architektūrinės erdvės savybėms leidžiama užgožti asmeninius žmogaus bruožus. Gali būti, kad ir Cesyje pristatomas šiuo metu Vilniuje gyvenančios islandės kūrinys neliks jums abejingas.
Parodos rėmėjas – Lietuvos Respublikos Kultūros rėmimo fondas.
Iliustracija: www.nyc-architecture.com