Rupūžės jau skleidžia gleives. Klimatas keičiasi. Kol prognozės išlieka miglotos, labiau galima tikėtis, kad balandžio 22 d. 18 val. Šiuolaikinio meno centre Vilniuje Liudvikas Buklys pristatys savo solo parodą „Kaip liežuviai“.
Pavasarį niekuo negali būti tikras. Yra karšta ir šalta, šalta ir karšta – norime to ar ne, bet turime susitaikyti su orais, kokie jie yra. Bet kai kažkas susideda iš lyžtelėjimo ir pažado, gali atsirasti nupjautų kampų komplektas, būrys prototipų vidurinėms mokykloms, skirtukų varpeliai, dviejų identiškų atvirukų tiražas, gatvės prekeivio inventorius, durininkas dvišakiu liežuviu, sraigės, marihuanos matmenys, tinkamos skulptūrinės kompozicijos, užuolaida su sustabdytu kadru, Nicolas Matranga, viešai besimokantis groti trikampiu, videoanonsas, sekantis riedantį kamuolį, mašina, gaminanti kvietinių miltų tortiliją, čia tampanti įdomios choreografijos ant konvejerio katalizatoriumi. Kartu jie yra kaip liežuviai. Iškalbingi, bet tuo pačiu – netekę žado.
Liudvikas Buklys (g. 1984 Vilniuje) gyvena ir kuria Vilniuje. 2009 m. baigė Vilniaus dailės akademijos Skulptūros katedrą, o 2012 m. – Aukštąją menų mokyklą (HISK) Gente, Belgijoje. Jis yra surengęs solo parodas galerijoje „Cortex Athletico“ Paryžiuje (2014), meno centre „Objectif Exhibitions“ Antverpene (2014), projektų erdvėje „Raum für Kunst“ Liucernoje (2013), galerijoje „Tulips&Roses“ Briuselyje (2010). Jo darbai eksponuoti grupiniuose projektuose: 2014 m. – „Prototipai“ ŠMC Vilniuje, „The sky is blue in some other way“ galerijoje „Elba Benitez“ Madride, „The excluded third, included“ galerijoje „Emanuel Layr“ Vienoje, „Frank Chu“ projektų erdvėje „The Gardens“ Vilniuje; 2013 m. – „Tussie Mussie“ projektų erdvėje „1857“ Osle, „Auditas“ ŠMC Vilniuje, „oO“ Lietuvos paviljone 55-ojoje Venecijos bienalėje, 9-oje Mercosul bienalėje Porto Alegrėje, parodose „Veerle“ „Sandretto Re Rebaudengo“ meno centre Turine ir „Underground“ „kim?“ meno centre Rygoje bei kitose.