Dalyviai:
Vedova Mazzei, Lara Favaretto, Franco Silvestro, Diego Perrone, Ottonella Mocellin, Roberto Cuoghi, Francesco Vezzoli, Sarah Ciracģ, Sara Rossi, Eva Marisaldi, Italo Zuffi, Simone Berti, Stefania Galegati, Patrick Tuttofuoco, Luisa Lambri.
“…Media invazija, kartu su intensyvia ikonosferine ekspancija, inspiravo ištisą meninkų generaciją, įnešančią indelį į vizualaus pasaulio vystymąsi, kuriame visa, kas aukšta ir žema, intelektualu ir populiaru, natūraliai susimaišė. Tuo pat metu, informacijos bei įvaizdžių daugėjimas, lengvas priėjimas prie įvairaus pobūdžio vizualios informacijos [dabar naudojant internetą ir skaitmeninę TV] ragina naudoti reikšmes ir formas, kurios yra alternatyvios ar oponuojančios šiai media. Kitaip tariant, akcentuojamas linijinio naratyvumo neigimas bei formalus supaprastinimas, lėtumas, bet ne greitis, lo-fi, bet ne hi-tech, etc.
Kitas Italijoje nutikęs įvykis, taip pat paskatinęs kritiškumą ir ironiškumą, tačiau beveik niekada netapęs politiškai atviru, yra trijų pagrindinių komercinių TV kanalų koncentracija vienose magnato rankose, įkūrusio naują politinę partiją, jam tapus ministru pirmininku 1994 metais. Neaiškių misterijų bei okultinių jėgų šalyje “tiesos” sąvoka palaipsniui paskendo storame fikcijos ir spektaklio sluoksnyje […]
Šių menininkų darbuose išryškėjęs netobulumas, tyla, magija bei praradimas primena mums tai, kad aiškiame, technologizuotame, produktyviame pasaulyje trūkumai gali būti kur kas labiau reikšmingi.”
Luca Cerizza & Cristiana Perrella
