Mykolo Valantino personalinė paroda „Tėvas“
2025.11.07—2026.02.15

Mykolo Valantino personalinės parodos „Tėvas“ atspirties taškas – tėvo, menininko Ryčio Valantino piešinių ir grafikos archyvas, kurį sūnus transformuoja pasitelkdamas dirbtinį intelektą. Naujųjų technologijų filtras išryškina prieštaringą tėvo ir sūnaus santykį: jame telpa ir adoravimas, ir sūnaus noras perimti tėvo kūrybą. Į archyvą įsiterpiantys DI sugeneruoti kūriniai parodoje susisiekia su kita esmine tėvo kūrybos linija – pinigais.

Rytis Valantinas yra dalies pirmųjų nepriklausomos Lietuvos pinigų – talonų ir litų – autorius. Jis sukūrė ir niekada į apyvartą nepatekusį tūkstančio litų banknotą. Parodoje pinigai atsiveria dviem pjūviais: kaip politinis, kultūrinis ir ekonominis ženklas – visos tautos paveldas – ir kaip šeimos relikvija, apaugusi prisiminimais bei nuosavybės pretenzijomis. Tūkstančio litų banknoto dekonstravimas į visus klastojimui reikalingus komponentus tampa kūrybiniu gestu, sujungiančiu asmeninį ir mitologinį pasaulius, atveriančiu vertės kūrimo mechanizmus, sujaukiančiu ribas tarp originalo ir kopijos, tikrovės ir fikcijos.

Daugiau informacijos apie parodą skaitykite Povilo Gumbio parengtame kuratoriniame tekste.

 

Mykolo Valantino personalinė paroda „Tėvas II“
2026.02.21—2026.03.01

Antroji parodos „Tėvas“ fazė iš dienos pereina į naktį. Tolygų erdvės ir eksponatų apšvietimą pakeičia surežisuota prieblanda. Tėvo ir sūnaus linija čia vis dar pirmame plane, tačiau nebe kaip vientisa seka: išryškinama tik nedidelė kūrinių dalis, tarsi sufleruojant apie iki šiol slėptą vidinę struktūrą – arba vieną iš atminties veikimo principų: nuolatinę atranką, ką išlaikyti paviršiuje ir įsisavinti, o ką atmesti. Tai, kas nušvinta, ima atrodyti esminga, nors iš tiesų tėra sąmoningai pasirinktas (ne)matymo būdas. Asmeninė šeimos istorija čia brėžiama per amžiną grįžimo ritualą – nuolatinį tikrų, galimų ir prasimanytų (bet ne mažiau svarbių) detalių pergrupavimą.

Staigi parodos transformacija ir momentinė jos trukmė primena pasakose ar mitologinėse sakmėse aprašomus antgamtinius reiškinius, kurie pasirodo tik sutemus, tik trumpam ir tik tiems, kurie geba juos pastebėti. Kaip nakties dangumi skrendantis aitvaras, akimirksniu nušviečiantis horizontą ir vėl pradingstantis tamsoje, paliekantis ne tik regėtą įvykį, bet ir abejonę matyto vaizdo tikrumu.

Panašiai išnyksta ar pasirodo „Tėvo“ eksponatai: vienų jau nebėra, dalis perkelti, kiti įgiję naują pavidalą. Nakties ekonomikoje vietos, formų ir vertės persiskirstymai vyksta nebyliai ir nuolat – kaip sandoriai už tamsintų prabangių automobilių langų. Todėl ir keiti parodą, kad jos generuojama vertė nesloptų. Keiti praeitį, kad susikurtum ateitį.

 

MYKOLAS VALANTINAS – jaunosios kartos menininkas, gyvenantis ir kuriantis Vilniuje. Baigė filosofijos bakalauro studijas Vilniaus universitete bei fotografijos magistro studijas Lozanos dailės ir dizaino mokykloje (École cantonale d’art de Lausanne, ÉCAL, Šveicarija). 

Valantino kūrybinė praktika apima videomeną, fotografiją ir instaliaciją. Jo darbai eksponuoti Lietuvoje ir užsienyje: programoje „Artists’ Film International 2025: Dream States“, Radvilų rūmų dailės muziejuje Vilniuje (2024), LNDM Nacionalinėje dailės galerijoje, VDA Nidos meno kolonijoje (2023), „Platform L“ galerijoje Seule (2022) ir kitur. Valantinas yra „JCDecaux premija 2023: Mainais į amžius“ Publikos simpatijų prizo laureatas.

„Tėvas“ yra pirmoji Valantino personalinė paroda.

 

POVILAS GUMBIS – kuratorius ir menotyrininkas, dirbantis Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) Sapiegų rūmų padalinyje. Meno istorijos bakalauro studijas baigė Esekso universitete, magistro laipsnį įgijo Courtauld meno institute Londone. Kuravo Deivido Vytauto Aukščiūno ir Lin May Saeed personalines parodas bei tarptautinę filmų parodą „Artists’ Film International 2024: Solidarumas“.