Parodos atidarymas vyks 2024 m. spalio 11 d. „KADIST“ ir spalio 16 d. „Palais de Tokyo“ Paryžiuje.
Neringos Bumblienės ir Emilie Villez kuruojamas projektas „Sienos yra naktiniai gyvūnai / Les frontières sont des animaux nocturnes“ yra organizuojamas Lietuvos sezono Prancūzijoje proga bendradarbiaujant trims institucijoms: „Palais de Tokyo“ ir „KADIST“ Paryžiuje bei Šiuolaikiniam meno centrui Vilniuje. Šio projekto paroda 2024 m. rudenį vienu metu veiks dviejose erdvėse Paryžiuje – „Palais de Tokyo“ ir „KADIST“. 2025 m. ji bus pristatoma Šiuolaikinio meno centre Vilniuje.
Projektą paskatino dabartinė geopolitinė suirutė, kurią sukėlė Rusijos karas Ukrainoje ir gausybė vėlesnių įtrūkimų ir bangų, nuvilnijusių per laiką ir erdvę. Koks normalumas įmanomas šio konflikto kaimynystėje, praėjus dvejiems metams nuo plataus masto invazijos pradžios gyvai stebint pasikartojančią istoriją? Parodoje atskleidžiama bent dalis nepapasakotų regiono istorijų, kurios dar visai neseniai buvo užgožtos galios diskursų. Ar jas ištarus galima pakeisti nusistovėjusius naratyvus apie praeitį ir dabartį?
Šioje grupinėje parodoje pristatoma keliolika skirtingų kartų menininkų, daugiausia lietuvių, bet taip pat kilusių iš bendros istorinės patirties vienijamo regiono bei gyvenančių Prancūzijoje. Pasitelkdami vaizduotę ir poeziją kaip politinius įrankius, jie siūlo trapią giją, kuria sekant galima perskaityti sudėtingas kolonijines istorijas, realijas ir ateities vizijas.
Parodos pavadinimas yra nuoroda į Lubos Jurgenson esė „Kai mes pabudome. 2022 m. vasario 24 d. naktis: invazija į Ukrainą“ („Quand nous nous sommes réveillés. Nuit du 24 février 2022: invasion de l’Ukraine“,Verdier, 2023), kurioje rašoma: „Sienos yra naktiniai gyvūnai, jos juda, kol mes miegame. Turėtume visada būti budrūs.“
Prancūzijoje vyksianti paroda „Sienos yra naktiniai gyvūnai / Les frontières sont des animaux nocturnes“ yra Lietuvos sezono Prancūzijoje 2024 dalis. Sezoną organizuoja Lietuvos kultūros institutas kartu su Prancūzų institutu Paryžiuje.
KURATORIŲ KOMANDA
NERINGA BUMBLIENĖ – kuratorė ir kūrėja. Viena jos interesų sričių – šiuolaikinis menas, subtiliai apmąstantis dabartinio pasaulio iššūkius ir padedantis įsivaizduoti ateitį tiek žmogaus sukurtose struktūrose (tarp jų – ir kalbos), tiek anapus jų. Dažnai dirba prie projektų, kuriuose pristatomi nauji kūriniai, ir noriai eksperimentuoja įtraukdama menininkus į situacijas, peržengiančias jų įprastos meninės praktikos ribas.
Vilniaus performanso meno bienalės, kuri antrąsyk vyks 2025 m., meno vadovė ir kuratorė. Lietuvos paviljono kuratorė 59-ojoje Venecijos meno bienalėje (2022). Nuo 2014 m. dirba kuratore Šiuolaikinio meno centre (ŠMC).
Kuravo daugybę šiuolaikinio meno projektų: nuo didelio masto tarptautinių grupinių parodų ir performanso meno festivalių (2018 m. buvo viena iš 13-osios Baltijos trienalės kuratorių) iki perspektyvių bei pripažintų menininkų personalinių parodų (Roberto Narkaus 2023, 2022 ir 2020 m., Pierre’o Huyghe’o 2022 m., Michaelo Rakowitzo 2020 m., Alejandro Cesarco 2019 m., Danielio Steegmanno Mangrané 2018 m., Liamo Gillicko 2017 ir 2014 m. ir kt.).
ÉMILIE VILLEZ – Paryžiuje gyvenanti kuratorė. Orientuojasi į meninę ir kuratorinę metodologiją, institucijų ir institucinių ekosistemų kūrimą. Taiko decentralizaciją kaip pagrindinį savo pasirinktos kuratorinės praktikos metodą, siekia užmegzti ryšius tarp skirtingų kartų ir kilmės menininkų ieškodama naujų šiuolaikinio pasaulio suvokimo būdų.
2024 m. kuravo parodą „Des lignes de désir“. Joje eksponuoti 28 Paryžiaus École des Beaux-Arts absolventų, kurių meninę kūrybą rekomendavo tų metų žiūri, darbai. Kartu su Neringa Bumbliene kuruoja parodą, šį rudenį Lietuvos sezono Prancūzijoje proga rengiamą Tokijo rūmuose ir KADIST (Paryžius).
2013–2023 m. vadovaudama Paryžiaus KADIST fondui sukūrė personalinių ir grupinių parodų programą, rengiamą Paryžiuje ir tarptautinių partnerių institucijose, prisidėjo prie fondo kolekcijos papildymo perspektyvių bei pripažintų menininkų kūriniais.