ŠMC TV – tai ne tik reiškinys, bet ir TV laida. Tai Šiuolaikinio meno centro projektas, nuo 2004-ųjų TV1 kanalu (nuo 2005 m. rudens – ir www.tv.lt tinklapyje) transliuojantis menininkų kuriamas laidas ir superfilmus, kurių negalėtumėte tikėtis pamatyti niekur kitur Lietuvoje, juolab „nusikrauti“ internete ar videotekoje.

Gruodžio 15 d. nuo 8 valandos vakaro ŠMC TV kūrėjai kvietė pamatyti visas 49 ŠMC TV 2004-2005 m. sezono laidas ir filmus per vieną naktį. Juodoje Šiuolaikinio meno centro erdvėje kiekvienas galėjo rinktis, ką žiūrėti, susitikti su laidos kūrėjais ir tapti vienu iš jų.

Superfilmai. Supermenininkai

Per 2004-2005 metų sezoną ŠMC TV laidoje buvo parodyti tokių tarptautinių menininkų kaip Muntadas, Laurel Nakadate, Jennifer Allora ir Guillermo Calzadilla, Gabriel Lester, Christian Jankowski, Una Szeemann, Pierre Bismuth, John Baldessari, Reverend Billy, Katrina Neiburga, Amiga TV (Pablo Leon de la Barra), Catherine Forster, Sara Jordeno, Gints Gabrans, Julika Rudelius, Jakup Ferri, Nicolas Trembley, John Miller ir Richard Hoeck, Esto TV, Robert Cauble, Cane Capovolta, Johan Grimonprez, Rainer Ganahl, Matias Faldbacken, Alex Bag, Joe Scanlan, Melvin Moti, Oliver Michaels, Warren Neidich, Dieter Lesage, Miklos Ehardt, Sara Trip, Pink Block, Sean Snyder, N.I.C.J.O.B., Jeroen Kooijmans filmai ir projektai, o taip pat filmai, kuriuos sukūrė lietuvių menininkai Gintaras Makarevičius, Eglė Budvytytė, Dainius Liškevičius, Inga Kaupelytė ir Rudolfas Levulis, Evaldas Jansas, Eglė Rakauskaitė, Emilis Vėlyvis, Akvilė Anglickaitė, Darius Mikšys ir Darius Žiūra, Kristina Inčiūraitė, Rokas Tarabilda, Andrius Go Kirvėla, So Called Records ir kiti. Sąrašą turėtų pratęsti dešimtys profesionalių ir neprofesionalių analitikų ir veikėjų, entuziastingų televizijos skeptikų, kurie dalyvavo diskusijose, reginiuose, pokalbiuose ir kelionėse, programavo laidą ir jos koncepciją, pavardžių, tarp kurių – vieno iš epizodų režisiere pakviesta tapti televizijos režisierė Daiva Bilinskienė, nuolatinis įkvėpimo šaltinis Inculto grupės lyderis Jurgis Didžiulis, nauja dizaino žvaigžde pripažįstamas Povilas Utovka, kuriantis ŠMC TV stilių, choreografas Algirdas Stravinskas, rūbų modeliuotoja Sandra Straukaitė ar skulptorius Duonis, etc., etc…

Filmai ir kiti projektai, reiškiniai bei pokalbiai, kuriais siekiama nušviesti šiuolaikinio meno kontekstą, įsiliejo į takios ir nuolat kintančios ŠMC TV komandos ketinimus kaskart iš naujo atrasti televizijos laidos formatą. Laida debiutavo naujai išrastu realybės metašou žanru (tai laida apie laidos kūrimą) su šūkiu „Kiekviena laida pilotinė. Kiekviena laida paskutinė“. Formatų daugėjo sulig kiekviena laida, jie hibridizavosi ir įvairėjo tol, kol jau nepasidavė jokiam kategorizavimui, ir vis tik 2005 m. pavasarį buvo pristatytas dar vienas „grynuolis“ – autorinės menininko laidos formatas (jas jau sukūrė Deimantas Narkevičius, Evaldas Jansas, PB8, Laura Garbštienė ir Arturas Bumšteinas).

Tinklapio „Ore“ skaitytojai jau spėjo ŠMC TV pavadinti „nematoma televizija“, galeristė Vita Zaman – „intervencija į normalybę“, o pirmasis laidos kūrėjų išgirstas komentaras – „Byvis ir Tešlagalvis daro Dogmą Vilniuje“. Olandijoje leidžiamo žurnalo „Metropolis M“ redaktorė Maxine Kopsa meno žurnalo „Frieze“ anketoje ŠMC TV pavadino 2005 m. bienale – superparoda nr. 1: pasak jos, ŠMC TV – „neįtikėtinai tyra, kartais kvaila, visada perregima, besityčiojantis iš savęs ir, kartais, tamsi. Jos užuomazgose jau įrašyta jos baigtis, antrajame realybės metašou epizode ji pati save apibūdina kaip „multidimensinę gatvę, (kurioje) kiekviena laida yra paskutinė“. Daugelis įvykių ir diskusijų su į Vilnių atvykstančiais kuratoriais ir menininkais buvo filmuojami ŠMC svečių namų virtuvėje ar, tarkime, automobilyje. Lyg sakytų „esame kelyje, kažkur keliaujame, dar sužinosime, kur“. (…) Tai lyg vojerizmas, kuriame yra turinys. Todėl ji sukuria tam tikros bendruomenės kultą, bet tai bendruomenė, kurioje viskas atrodo paprasta, įmanoma ir įgyvendinama – nepaisant to, kad tai gali nuskambėti tiesiog kaip Nike reklama. Be to, kadangi laida taip nuoširdžiai buvo kuriama namų sąlygomis ir taip atvirai leidėsi į savo paieškas (tampa savimi), darosi priimtinas net begėdiškas jos autorefentiškumas. Žiūrovas pamatė, kaip kažkas BŪNA, vietoj to, kad klausytųsi, ką jie nori PASAKYTI.“

ŠMC TV laida įvairiomis progomis jau buvo pristatyta Londono Šiuolaikinio meno institute (ICA), IASPIS Stokholme, BAK centre Utrechte, Venecijos Architektūros universitete ir kitur; 2006 m. sausį ŠMC TV pakviesta dalyvauti ir pristatyti save publikai atviru renginiu Roterdamo filmų festivalyje.

Laida, kurios nebuvo

Laida tokiu pavadinimu buvo transliuota ir ją tai pat buvo galima pamatyti ŠMC TV naktyje, televizijos sezonas kvietė visus potencialius TV kūrėjus bendradarbiauti laikantis vos kelių taisyklių. Pirma, bet kuris televizijos kritikas bet kurią ŠMC TV laidą galėjo priskirti infotainment – intelektualios pramogos žanrui. Taigi, tai žaidimas. Antra, šis žaidimas paklūsta Rene Gabri ir filosofo Manuelio De Landa pokalbyje gimusiai black boxing kategorijai, kurią pasufleravo lėktuvuose įmontuojamos juodosios dėžės.

Kas yra black boxing?
Tai ne boksas. Tai bandymas suprasti, kaip veikia mašinos: socialinių santykių, smegenų, meno mašinos.

Ar mes žiūrime laidą apie black boxing?
Visada.

ŠMC TV laidas bus galima įsigyti DVD formatu mainais į video, pasiūlymą ŠMC TV laidai arba susitarimą susitikti su ŠMC TV kamera. Komfortabiliai žiūrėti laidas ir jas aptarti padėjo viso renginio metu atidaryta ŠMC kavinė. Galėjai ateiti trumpam, tačiau galėjai ir užtrukti ar net pasilikti. Naktis truko iki 3 val. ryto (ir tęsėsi iki 2006 sausio 15 d.)

Renginio rėmėjai: TV1, Užupio radijas, ClearChannel, Flexpro, Pravda.
Įėjimas laisvas.

Daugiau informacijos: [email protected]