15-osios Baltijos trienalės „Ta pati diena“ atidarymo savaitgalis

Rugsėjo 6–7 d. vyksiančio 15-osios Baltijos trienalės parodos „Ta pati diena“ atidarymo savaitgalio metu bus pristatyta Andriaus Arutiuniano, Mette Edvardsen ir Iben Edvardsen, Toine Horverso, Danos Michel ir Eszter Salamon gyvai atliekamų kūrinių programa.

Rugsėjo 6 d., penktadienis

18:00 Parodos atidarymas / Antro aukšto fojė

Parodoje „Ta pati diena“ dalyvauja: Rey Akdogan, Nick Bastis, Kazimierz Bendkowski, Geta Brătescu, Matt Browning, Tom Burr, Elene Chantladze, Josef Dabernig, Aria Dean ir Laszlo Horvath, Gintaras Didžiapetris, Jason Dodge, Kevin Jerome Everson, Simone Forti, Michèle Graf ir Selina Grüter, Villu Jõgeva, Tarik Kiswanson, Michael Kleine, Běla Kolářová, Jiří Kovanda, Kitty Kraus, Bradley Kronz, Kaarel Kurismaa, Simon Lässig, Ian Law, Klara Lidén, Jolanta Marcolla, Ugnė Nakaitė su Urte Jarmuškaite ir Pranu Gustainiu, Elena Narbutaitė, Ewa Partum, Matthew Langan-Peck, Julie Peeters ir BILL, Cameron Rowland, Margaret Salmon, Stephen Sutcliffe, Tanya Syed, Jean-Marie Straub ir Danièle Huillet, Raša Todosijević, Thanasis Totsikas, Maria Toumazou, Rosemarie Trockel, Christos Tzivelos, Mare Vint, Tanja Widmann, Marina Xenofontos ir Eiko Yamazawa. Parodą kuruoja Tom Engels ir Maya Tounta.

18:00 Andrius Arutiunian / Armen / Kelionė automobiliu prasideda Skulptūrų kieme / Reikalinga išankstinė registracija / 42 min. / Kartojama kas valandą, paskutinis reisas 21:00

Pasitelkdamas asmeninę garsajuosčių, vinilinių plokštelių ir VHS vaizdajuosčių kolekciją su 1970–1990 m. armėnų diasporos pop ir disko stiliaus muzikos įrašais, armėnų kilmės lietuvis Andrius Arutiunian remiksuoja ir reinterpretuoja šioje muzikoje slypinčią asmeninę bei kultūrinę atmintį. Nors kūrinys egzistuoja ir kaip garso įrašas bei gyvai atliekamas muzikos kūrinys, Vilniuje pristatomoje jo versijoje Arutiunian remiasi savo vaikystės prisiminimais apie Armėniją ir iš senstančių „Mercedes-Benz“ markės taksi automobilių garsiakalbių sklindančią trankią muziką, kuri pasitikdavo atvykėlius Zvartnoco oro uoste Jerevane. Garsajuostėje įrašytas kūrinys „Armen“ klausytojų ausis pasiekia per taksi garso sistemą, o kelionės automobiliu trukmė atitinka bendrą garso įrašų kasetės A ir B pusėse trukmę. Menininko sudarytas maršrutas primena kelionę tarp jo atmintyje susipynusių dviejų miestų ir dvejų jo namų, atspindėdamas bendrą jų įkūnijamą istoriją.

19:00 Eszter Salamon / Dance for Nothing (revisited) / Performansas / 45 min. / Antro aukšto vidinis kiemelis

Kūriniu „Dance for Nothing (revisited)“ („Šokis niekui (nauja versija)“) Eszter Salamon interpretuoja Johno Cage’o „Lecture on Nothing“ („Paskaita apie nieką“, 1949) – muzikinį kūrinį, kuriame iškeliama idėja, kad „niekas“ nėra tuštuma – kad jis kupinas galimybių, ir klausytojai kviečiami patirti klausymąsi kaip savaime prasmingą veiksmą. Pirmąkart šį Cage’o kūrinį Salamon interpretavo 2010 m. šokyje pavadinimu „Dance for Nothing“, judėdama tarp iš visų keturių pusių ją supančių žiūrovų, klausydamasi sulėtinto Cage’o kūrinio, kurį įrašė amerikietė violončelininkė ir kompozitorė Frances-Marie Uitti. Naujoje Salamon kūrinio versijoje labiau atsiskleidžia paskaitos aspektas: ji skaito Cage’o tekstą, o kūrinio scenografiją sudaro vien kėdė ir mikrofonas. Kalbėjimą ji derina su judesiais, kurie pradžioje nėra suplanuoti ir atsiranda tarsi „po ranka“, pasisiūlo paties kūrinio metu, o ilgainiui perauga į sudėtingesnes sekas ir variacijas. Balsu sakomi žodžiai ir kūno judesiai šioje kompozicijoje darniai plėtojasi lygia greta, vieni kitiems netrukdydami.

20:00 Julie Peeters ir BILL / Žurnalo pristatymas / Antro aukšto fojė

BILL – tai „žurnalas be žodžių“. Jo sumanytoja ir sudarytoja yra grafikos dizainerė Julie Peeters, kuriai kaip antroji redaktorė talkina Elena Narbutaitė. Kasmet išleidžiamas naujas BILL numeris, kuriame publikuojamos pagal vizualinę logiką sukomponuotos iš meninink(i)ų, jų archyvų ir retų knygų kolekcijų surinktos fotografijos ir kūrinių reprodukcijos. Siekiant, kad niekas netrukdytų skaityti vien vizualios kalbos, žurnale vaizdai spausdinami be jokio teksto. Penktąjį BILL numerį, kuris bus pristatytas parodos „Ta pati diena“ atidarymo dieną, sudaro 192 ofsetinės spaudos puslapiai, atspausdinti naudojant CMYK (ŽPGJ), sidabro, juodą ir baltą spalvas, keliolika skirtingų popieriaus rūšių ir keletą japonišku būdu įrištų spaudos lankų. Žurnale: smėlis, vėjas, potvynis, snapai, tulpės, Los Andželas, automobilių stovėjimo aikštelės, bangos, mintys, beigeliai, spaudiniai, Tokijas, orchidėjos, žirgai, nugaros, balzamas, žurnalai, naujienos, šešėliai, Elenos batas, dvi purvo vonios ir garažo durys. Kontributoriai: Boyle šeima, Jochen Lempert, Ketuta Alexi-Meskhishvili, Gillian Garcia, Beat Streuli, Takashi Homma, JP, Adrianna Glaviano, Mimosa Echard, Rosalind Nashashibi, Gerald Domenig, Christian Kōun Alborz Oldham, Martiniano ir Blommers & Schumm.

Benediktas Reichenbachas apie BILL rašė: „Kalbant apie įgalinimą, tapatybė paprastai formuojasi tik santykyje su dominuojančia struktūra, o žiūrint į BILL atrodo, kad priartėji prie savęs, ir tavo tapatybė nepaliauja kitusi. […] Įtraukdamas į savo turinį, kuriuo jokiu būdu nesiekia ko nors įrodyti, BILL ragina tave susidaryti savitą požiūrį į tai, ką matai. Ir nors Peeters tarsi užsimena apie ornitologinę pavadinimo ir logotipo reikšmę [viena anglų kalbos žodžio bill reikšmių – snapas], gal kaip tik tai ir atskleidžia prigimtinę žurnalo savybę – atsisakymą kalbėti ir paaiškinti.“

Rugsėjo 7 d., šeštadienis

5:30–20:55 Toine Horvers / Rolling 1  / Performansas / 15 val. 25 min. / Didžioji salė

ŠMC Didžiojoje salėje vienoje eilėje išdėstyta dešimt solinių būgnų. Rugsėjo 7 d. 5.30 val. auštant susirenka dešimt būgnininkų (iš viso 20, grojančių pamainomis). Jutiklis matuoja saulės šviesos ryškumą ties salės lubomis. Ekrane transliuojami šių matavimų duomenys būgnininkams nurodo, kokiu stiprumu mušti būgnus. Iki 20.55 val., kai salę apgaubia sutemos, 15 valandų ir 25 minutes nepertraukiamai skambantis būgnų garsas yra proporcingas salės apšviestumui.

„Mano skulptūra – tai žmogus, tam tikrą laiką judantis ir gyvenantis visu pajėgumu ir taip pažabojantis laiką.“ – Toine Horvers, „Drumming“, The Act, t. 1, Nr. 3, 1988/1989, p. 23

Iš pradžių performansas vadinosi „Rolling“, o vėliau buvo pervadintas į „Rolling 1“ taip nurodant, kad jis priklauso didesnei pasirodymų pavadinimu „Rolling“ serijai, kurioje būgnai naudojami kaip matavimo ir vertimo iš vienos kalbos į kitą instrumentai. „Rolling“ buvo sukurtas meno erdvei „de Appel“ Amsterdame ir ten pirmąsyk atliktas 1986 m., o 15-ojoje Baltijos trienalėje po 38 metų vėl pristatomas antrą kartą. Originalaus performanso vaizdo dokumentacija 2024 m. buvo pristatyta parodoje „Performance Registrations: Dan Graham, Toine Horvers, Joan Jonas“ meno erdvėje „Laurenz Space“ Vienoje.

14:00 Andrius Arutiunian / Armen / Kelionė automobiliu prasideda Skulptūrų kieme / Reikalinga išankstinė registracija / 42 min. / Kartojama kas valandą, paskutinis reisas 21:00

Pasitelkdamas asmeninę garsajuosčių, vinilinių plokštelių ir VHS vaizdajuosčių kolekciją su 1970–1990 m. armėnų diasporos pop ir disko stiliaus muzikos įrašais, armėnų kilmės lietuvis Andrius Arutiunian remiksuoja ir reinterpretuoja šioje muzikoje slypinčią asmeninę bei kultūrinę atmintį. Nors kūrinys egzistuoja ir kaip garso įrašas bei gyvai atliekamas muzikos kūrinys, Vilniuje pristatomoje jo versijoje Arutiunian remiasi savo vaikystės prisiminimais apie Armėniją ir iš senstančių „Mercedes-Benz“ markės taksi automobilių garsiakalbių sklindančią trankią muziką, kuri pasitikdavo atvykėlius Zvartnoco oro uoste Jerevane. Garsajuostėje įrašytas kūrinys „Armen“ klausytojų ausis pasiekia per taksi garso sistemą, o kelionės automobiliu trukmė atitinka bendrą garso įrašų kasetės A ir B pusėse trukmę. Menininko sudarytas maršrutas primena kelionę tarp jo atmintyje susipynusių dviejų miestų ir dvejų jo namų, atspindėdamas bendrą jų įkūnijamą istoriją.

19:00 Dana Michel / PRETZEL DI AQUA / Performansas / 30 min. / ŠMC

Kūrinyje PRETZEL DI AQUA Dana Michel pasitelkia improvizaciją kaip įrankį, padedantį orientuotis dabarties akimirkoje. Tai – vienkartinis gyvas performansas, atliepiantis ir tos akimirkos situaciją, ir jį supančią parodą. 

21:00 Mette Edvardsen ir Iben Edvardsen / Livre d’images sans images / Performansas 60 min. / Kino salė

„Livre d’images sans images“ („Paveikslėlių knyga be paveikslėlių“) – Mette Edvardsen ir jos dukters Iben Edvardsen kūrinys, išpildomas pasitelkiant vinilinę plokštelę, popierių ir gyvai atliekamą performansą. Jo pavadinimas kilo iš Hanso Christiano Anderseno knygos, dar žinomos pavadinimais „Ką matė mėnulis“ arba „Mėnulio metraštininkas“. Knygoje pasakojama apie tapytojo ir Mėnulio pokalbį, kuriame Mėnulis, moteriškos giminės veikėja (pranc. la Lune), apibūdina, ką mato kiekvieną vakarą keliaudama aplink pasaulį, ir prašo tapytojo jos pasakojimą nutapyti. Kaip pažymi Edvardsen, „šis pokalbis, suprantamas pagal jau pamirštą žodžio conversation reikšmę („vieta, kur gyvenama arba apsistojama“), tapo mūsų kūrinio atspirties tašku. Pasitelkdamos orų pranešimą kaip dramaturgiją („mėnulis pasirodydavo ne kiekvieną vakarą, kartais jį užstodavo atplaukęs debesis“), prikūrėme ir pririnkome medžiagos iš mūsų pokalbių – tekstų, balso įrašų, paveikslėlių, nuorodų, rastų vaizdų, padrikų sąsajų, įkvėpimo šaltinių ir vaizduotės vaisių – ir intuityviai ją sudėliojome. Tai ir pėdsakai, ir šaltiniai – medžiaga ir pagalba ateities įvykiams ir vaizduotei.“. 

Pagrindinė nuotrauka: „Gimimas“, apie 1970, sidabro želatinos atspaudas. Autorystė priskiriama Eliai Lekodimitriui slapyvardžiu Emerson. Pasidalinta gavus „The George Tourkovasilis Estate“ leidimą.