Renginio vieta – skveras prie Zappos paminklo ties Kalinausko ir Pylimo gatvių sankryža, Vilnius

And the fog gets so thick
And the facts disappear

What will you do when the label comes off,
And the plastic’s all melted,
And the chrome is too soft?

Daug Franko Zappos tekstų kalba apie erdvinių ir laikinių santykių išardymą ar dematerializavimą. Tiek poetine, tiek tiesiogine prasme jo idėjos turėjo ypač suskambėti 1991 m. Prahoje surengtame koncerte „Sudie Sovietų armijai“ – šis pasirodymas paženklino Sovietų imperijos griūtį.

Turbūt tinkamiausias būdas paminėti šį jo kūrybos aspektą – surengti renginį, kurio metu garsusis Zappos paminklas, 1995 m. pastatytas Vilniaus menininkų bendruomenės, išnyksta pats: galbūt todėl, kad buvo pajudintas ir jo vietoje žioji tuštuma, arba todėl, kad kažkas nustojo jį matyti, arba galbūt panaudojant musique anti-concrète ar kitus metodus.

Šis projektas – tai hipnozei artimas įtaigos seansas, kurio metu iš anksto atrinktų savanorių grupė patiria paminklo metamorfozę. Tai Virginijos Januškevičiūtės ir Kristupo Saboliaus kuruojamos parodos „Protėjas“ dalis.

Zappa propagavo konceptualų tęstinumą, net mažiausius kūrinius laikydamas didesnio tęstinio projekto dalimi. Jo paminklo dematerializavimas taip pat yra didesnio projekto dalis: tai pirmasis iš „Aktyvaus miesto anuliavimo“ renginių ciklo, kuriuo Marcos Lutyens siekia dematerializuoti miestų fragmentus ar net ištisus miestus visame pasaulyje.

Mūro, betono ir kitų materialių objektų išsklaidymas ore, savotiška atvirkštinė miestų inžinerija, gali būti apibrėžtas kaip „gelminės ekologijos“ aktas, kuriuo mėginama neutralizuoti „patologinį žemės apsikrėtimą žmonėmis“. Pagrindinis „Aktyvaus miesto anuliavimo“ projekto tikslas atliepia šiam siekiui – kvartalas po kvartalo, viena lankytina vieta po kitos, miestai tirpsta ir išsitrina iš kolektyvinės sąmonės.

Tačiau, anot Marcoso Lutyenso, „šis eksperimentas slepia fundamentalesnį tikslą, kuriuo bandoma užbėgti už akių progresuojančiam mūsų pačių dematerializavimuisi –socialiniuose tinkluose dingsta mūsų draugai, internete pranyksta apsipirkinėjimo mieste patirtis, bendravimas susitraukia iki SMS žinutėmis rašomų sonetų. Lygiai kaip „Startreko“ teleportacijos prietaisas ėjo pirma sudėtingojo kvantinės teleportacijos mokslo, taip ir „Aktyvusis miesto anuliavimas“ eina pirma neišvengiamos mūsų pačių, mūsų namų ir miestų dematerializavimosi. Šiame kontekste tokios „ribines“ sąvokas tyrinėjančios kultūrinės praktikos gali būti vertinamos pirmiausia kaip būdas vystyti individualias idėjas, o ilgainiui – ir paskleisti visą jų pluoštą kolektyvinėje sąmonėje“.

Marcos Lutyens gyvena Los Andžele, akmens skrydžio atstumu nuo buvusių Franko Zappos namų. Šiuo metu drauge su Raimundu Malašausku ir Sissel Tolaas pristato „Hypnotic Show“ projektą parodoje „dOCUMENTA 13“ Kaselyje.