Vasario 19 d., ketvirtadienį, 18 val. Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) skaitykloje vyks diskusija „Solidarumas iš nestabilumo: kaip kultūra telkia veikti išvien?“.
Pastarojo meto geopolitiniai konfliktai, karai ir krizės išryškino ne tik tarptautinio saugumo trapumą. Šios aplinkybės paskatino iš naujo svarstyti, kas mus vienija ir buria, su kuo tapatinamės, kaip kuriame koalicijas, puoselėjame draugystes, apie ką norime pasakoti ir ko neleidžiame pamiršti, kas yra mūsų bendraminčiai. Šį susitelkimą, siekiant įveikti reikšmingas negandas, dažniausiai apibrėžia solidarumo terminas.
Solidarizuojamės su reikalavimais nutraukti ugnį, užtikrinti kompetentingą ir etišką atstovavimą, garantuoti socialinę apsaugą ir žmogaus teises, stiprinti gynybą, saugoti gamtą. Solidarumo refleksas kartais suveikia žaibiškai ir gali būti nukreiptas įvairiomis teisingumo kryptimis. Kita vertus, solidarumas nebūtinai turi siekti tik teisingumo tam, kad būtų laikomas solidarumu. Tad ką jis reiškia čia ir dabar, kai dėl politinio nestabilumo ir nepasitikėjimo skubotais sprendimais Lietuvoje kilę kultūros ir žiniasklaidos atstovų protestai sulaukė tūkstantinio palaikymo?
Į šią nevienareikšmę ir kas kartą iš naujo apibrėžiamą solidarumo sampratą telpa pasipriešinimas ir rūpestis, įsipareigojimas kartu rizikuoti ir prisiimti atsakomybę. Tai – centrinis judėjimų ramstis, be kurio iniciatyvos pabirtų į pavienius gestus, o ilgalaikių pokyčių perspektyvos netektų galios.
Kieno atžvilgiu solidarizuojamės? Kada renkamės patogų neutralumą, o kada pradeda veikti abejonė? Ar kultūra ir menas šių įtampų akivaizdoje gali tapti solidarumo infrastruktūra – ir kaip šis laikas formuoja kultūros institucijų, menininkų bei bendruomenių tapatybes ir pozicijas? Ar pakanka būti tik solidariems tam tikru klausimu, o kada reikia imtis veiksmų, peržengiančių deklaratyvų palaikymą? Jei solidarumas iš tiesų kyla iš nestabilumo, ar šiais nestabiliais laikais esame labiausiai solidarūs?
Pokalbį moderuoja JOGINTĖ BUČINSKAITĖ – kultūros žurnalistė, meno kritikė ir menotyrininkė, tekstų, radijo ir televizijos laidų apie kultūrą bei meną autorė.
DALYVIAI
AGNĖ BAGDŽIŪNAITĖ – menininkė, kuratorė ir tyrėja, Vilniaus universiteto doktorantė. Savo darbe remiasi feministine ir queer etnografija: nagrinėja moterų darbo patirtis, kolektyvinę atmintį ir jų reikšmę posocialistiniame Lietuvos kontekste, taip pat sovietmečiu susiformavusių kraštovaizdžių poveikį šiandienai. Per parodas, rašymą ir bendradarbiavimo iniciatyvas ji jungia meną ir tyrimą. Ilgalaikis įsitraukimas į saviorganizuotas iniciatyvas – Emmos socialinį centrą, Gegužės 1-osios ir Meno darbuotojų profesinę sąjungą – atspindi jos dėmesį kūrybinio darbo sąlygoms ir jų istoriniam kontekstui.
Doc. dr. LAURYNAS PELURITIS – istorikas, filosofas. Šiuo metu Vilniaus universiteto Filosofijos ir Istorijos fakultetuose dėsto politinę filosofiją ir idėjų istoriją , eina Filosofijos fakulteto prodekano pareigas (sritys – strategija ir komunikacija). Peluritis yra Kultūros periodinių leidinių asociacijos vadovas, Medijų rėmimo fondo tarybos narys ir Medijų tarybos (prie Kultūros ministerijos) pirmininkas. 2025 m. išleido knygą „Profesorius S. ir Vilniaus Baziliskas“ (iliustratorė Živilė Žvėrūna, „Phi knygos“).
Dr. GINTAUTĖ ŽEMAITYTĖ – semiotikė, menotyrininkė, ŠMC padalinio Sapiegų rūmų vadovė, Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės narė.
EGLĖ GRĖBLIAUSKAITĖ – Lietuvos Respublikos meno kūrėjo statusą turinti šiuolaikinė menininkė, meno daktarė, docentė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute bei Vilniaus dailės akademijoje, taip pat dėsto „Vilnius Tech“. 2022–2024 m. vykdė podoktorantūros tyrimą „Meno autonomijos institucinė priežiūra: menas ir Lietuvos kultūros politika“, paremtą meninės praktikos ir realių institucinės kontrolės atvejų analize. 2026 m. Vytauto Didžiojo universitete pradės tyrimą „Egzistencinės autonomijos protokolai“, skirtą autonomijos, solidarumo ir etinio veikimo formoms politinio ir kultūrinio nestabilumo sąlygomis.
Paroda yra projekto „Bendradarbiavimo aspektai“, kurį drauge organizuoja Šiuolaikinio meno centras (ŠMC), Goethe‘s institutas Lietuvoje ir Akademie der Künste, dalis.
Renginio metu gali būti fotografuojama ir (ar) filmuojama. Nuotraukos ir (ar) vaizdo įrašai gali būti naudojami renginio viešinimui socialiniuose tinkluose, interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur.