Filmų ir videodarbų programa. Babette Mangolte ir Niujorko avangardas

Kuratorė: Inesa Brašiškė

Trijų dienų filmų ir videodarbų programa kviečia žvilgtelėti į XX a. aštuntojo dešimtmečio Niujorką ir ten veikusią energingą menininkų bendruomenę taip, kaip ją užfiksavo prancūzų režisierės, operatorės ir fotografės Babettės Mangoltės kamera.

Viena pirmųjų moterų, baigusių prestižinę Paryžiaus Nacionalinę fotografijos ir kino mokyklą („L’Ecole Nationale de la Photographie et de la Cinematographie“), 1968-ųjų studentų judėjimo dalyvė, už Jeano Genet filmo „Meilės daina“ („Un chant d’amour“) rodymą netgi trumpam patupdyta už grotų, Mangolte, vedina noro pamatyti amerikiečių eksperimentinio kino kūrėjo Michaelio Snow filmą „Bangos ilgis“ („Wavelength“), 1970 metais iš Paryžiaus persikėlė į Niujorką. Miestas, į kurį ji atvyko, garsėjo nusikalstamumu ir varginga infrastruktūra, tačiau tuo pat metu jame klestėjo unikalus bendruomeniškumo jausmas ir kūrybinė potencija: menininkai griovė medijų ribas, mokėsi vieni iš kitų, padėjo vieni kitiems nemokamu darbu ir priemonėmis. Naujuosiuose namuose Mangolte netrukus įsiliejo į eksperimentinio kino kūrėjų būrį, bendravo su Jonu Meku ir Annette Michelson bei pradėjo dirbti operatore su tokiomis režisierėmis, kaip Yvonne Rainer ir Chantal Akerman. Ji taip pat tapo viena pagrindinių eksperimentinio šokio, teatro ir performanso dokumentuotojų, sukaupusių įspūdingą legendinės Niujorko avangardo meno scenos fotografijų ir filmų archyvą, kuriame yra ir kultinėmis tapusios Trishos Brown ir jos šokio trupės pasirodymų ant Manhatano stogų fotografijos.

Paveikta minimalizmo, eksperimentinio šokio ir performanso meno, amerikiečių avangardinio kino, Johno Cage’o estetikos ir feminizmo idėjų, Mangolte savo kūryba tyrinėja laiko, judėjimo ir subjektyvumo problemas bei kelia vieną svarbiausių, visose jos veiklose atsikartojančių, klausimų – kaip mes žiūrime. Programą sudaro rinktiniai aštuntajame dešimtmetyje Niujorke Mangoltės režisuoti filmai bei jos nufilmuoti tokių menininkių, šokėjų ir režisierių kaip Joan Jonas, Trisha Brown, Yvonne Rainer ir Chantal Akerman darbai. Šios kūrėjos savo darbais kvestionavo įprastus žiūroviškumo modelius, konvencionalias reprezentacijos ir pasakojimo formas ir ieškojo naujos, skirtingas disciplinas ir žanrus apjungiančios meninės kalbos.

Babette Mangolte (g.1941, Prancūzija, gyvena ir dirba JAV) – operatorė, režisierė, fotografė. Savo karjeroje yra dirbusi su tokiais menininkais kaip Robert Morris, Michael Snow, Lucinda Childs, Richard Foreman, Robert Whitman, Marina Abramovič ir kitais. Jos kūryba muziejuose ir galerijose pristatoma nuo 1978 metų. Pastaruoju metu jos darbai rodyti Vienos kunsthalėje, VOX šiuolaikinio meno centre Monrealyje, Berlyno bienalėje, Ludwig muziejuje Kelne ir Whitney Amerikos meno muziejuje Niujorke. Mangolte dėsto Kalifornijos universitete San Diege.

Balandžio 24 d. 19 val. ŠMC kino salėje

Babette Mangolte, „Yvonne“
JAV, 1972/2012, 2:47 min

Savotiškai pratęsdama bandymų (angl. screen test) filmų eksperimentiniame kine tradiciją, bene ryškiausiai išplėtotą Andy Warholo kūryboje, Mangolte užfiksuoja netikėtą amerikiečių choreografės ir kino režisierės Yvonne’os Rainer portretą.

Yvonne Rainer, „Šokėjų gyvenimai“
JAV, 1972, 90 min, anglų kalba (be subtitrų)

Pirmasis kultinės amerikiečių choreografės ir Judson šokio teatro („Judson Dance Theater“) narės Yvonne’os Rainer filmas, žymintis jos perėjimą iš šokio į kino pasaulį. Filme susipina išgalvota meilės trikampio istorija, dokumentiniai Rainer šokio „Eik, ji tarė“ („Walk, She Said“) repeticijos kadrai, G.W. Pabsto filmo „Pandoros dėžė“ („Pandora’s Box“) citatos bei užkadriniai aktorių, režisierės ir operatorės komentarai, suardantys tradicinį melodramatinį pasakojimą ir komplikuojantys žiūrovų empatijos galimybę. Pasak pačios režisierės, jos tikslas yra „sugretinti tarpusavyje nederančias kalbėjimo formas ir laužyti vaizdo bei pasakojimo rišlumą garantuojančias taisykles, kad žiūrovas susigrumtų su filmu, ieškodamas jame prasmės, o ne susitapatintų su išgalvotomis patirtimis ir autoritariniais nurodymais, kas ir kaip.“

Balandžio 28 d. 19 val. ŠMC kino salėje

Joan Jonas, „Stiklo galvosūkis“
JAV, 1973, 17:27 min

Viename ankstyvųjų videomeno ir performanso menininkės Joanos Jonas darbų videokamera fiksuoja realiu laiku monitoriuje transliuojamą ir tuo pat metu monitoriaus paviršiuje atsispindintį performansą, kuriame Jonas kartu su amerikiečių menininke Loisa Lane atlieka įvairiausius veiksmus, primenančius šiuolaikinį šokį, sportinius pratimus ir kasdienes užduotis. Hipnotizuojančioje atspindžių, šviesos, šešėlių ir tekstūrų karalystėje nyksta ribos tarp realios ir įsivaizduojamos erdvės, tarp atlikėjų ir medijuotų jų atvaizdų. „Man rūpėjo sukurti sensualią erdvę. Tai kartu ir galvosūkis apie dvi moteris, apie kurias nieko nėra žinoma.“ (JJ)

Babette Mangolte, „Vandens motoras“
JAV, 1978, 7 min

Netrukus po atsikraustymo į Niujorką Mangolte ėmėsi nuosekliai dokumentuoti energingą aštuntojo dešimtmečio Niujorko eksperimentinio šokio, avangardinio teatro ir performanso meno sceną. Šis filmas – garsios amerikiečių postmodernaus šokio choreografės ir šokėjos Trishos Brown solo pasirodymas, kurį žiūrovas išvysta dusyk: pirmąjį kartą šokis filmuojamas realiu laiku, o antrąjį – sulėtintai. „Žinojau, kad Trisha gali atlikti šį šokį du, galbūt tris kartus per dieną, bet ne daugiau, taigi nebuvo galimybės išsibandyti filmavimo technikos ilgų repeticijų metu, turėjau viską padaryti teisingai iš pirmo karto. Nusprendžiau išmokti šį šokį mintinai, kad kamera filmavimo dieną sektų šokį be jokių pastangų.“ (BM)

Babette Mangolte, „Kamera: Je, Le Camera: Aš“
JAV, 1977, 88 min, anglų ir prancūzų kalba su lietuviškais subtitrais

„[Š]is filmas yra fotografės-kino kūrėjos autoportretas1976–1977 metų laikotarpiu.“ (BM)

Antrasis Mangoltės režisuotas filmas, kuriame ji klausia, kaip mes matome. Naudodama vadinamąją „subjektyvios kameros“ techniką, režisierė įkurdina žiūrovus fotografės kailyje. Įtraukdama juos į patį fotografavimo veiksmą, pirmiausia studijoje, kur ji fiksuoja modelių pozas ir mimikas, o vėliau Niujorko gatvėse, Mangoltė kviečia patirti kūrybos procesą, kuriame mainosi kontrolė, improvizacija ir koncentracija

Gegužės 5 d. 17 val. „Skalvijos“ kino centre

Chantal Akerman, „Kambarys“
JAV, 1972, 11 min

Kino kamera sukasi aplink savo ašį iš lėto kurdama minimalistinį natiurmortą, kuriame retsykiais sušmėžuoja ir pati režisierė. Tai pirmasis Akerman Niujorke sukurtas filmas ir debiutinis jos darbas su prancūzų kino operatore Babette Mangolte.

„Mes norėjome išrasti naują kalbą, moterų kalbą.“ (BM)

Chantal Akerman, „Naujienos iš namų“
JAV, 1976, 85 min, anglų kalba su lietuviškais subtitrais

Jautri ir melancholiška fizinio ir emocinio nutolimo nuo gimtųjų namų refleksija ir vienas įsimintiniausių Niujorko miesto portretų šiuolaikinio kino istorijoje. Neonų nušviestos užkandinės, grafičiais išpaišyti metro vagonai, nusidėvėję namų fasadai ir duobėtos gatvės – keistas ant bankroto ribos atsidūrusio miesto grožis – kontrastuoja su intymiu ir asmenišku garso takeliu, kurį sudaro Akerman skaitomi jos mamos iš Belgijos rašyti laiškai režisierei gyvenant Niujorke aštuntojo dešimtmečio pradžioje. Sekant struktūralistinio kino tradicija, filme dominuoja aiški struktūra ir ilgi planai, kuriuose netrukdomai skleidžiasi pagrindiniai filmo veikėjai – erdvė ir laikas.

Bilietai:
ŠMC kino salėje vyksiantiems seansams bilietai parduodami ŠMC kasoje.
„Skalvijos“ kino centre vyksiantiems seansams bilietai parduodami „Skalvijos“ kasoje.
Bilietus įsigyti galite valandą prieš seansui prasidedant.

Citatos:

Mangolte, Babette. „How I Made Some of My Films.“ http://www.babettemangolte.org/maps1.html

Mangolte, Babette. „On The Making of Water Motor, a Dance by Trisha Brown filmed by Babette Mangolte.“ http://www.babettemangolte.org/maps2.html.

Mangolte, Babette. „The Education of Babette Mangolte.“ Interview by Colleen Kelsey. Interview Magazine, March 30, 2016. https://www.interviewmagazine.com/film/babette-mangolte.

„Performing the image: Joan Jonas’ Glass Puzzle.“ https://leaveryap.wordpress.com/2011/01/19/performing-the-image-joan-jonas-glass-puzzle/.

Rainer, Yvonne. „Statement, November 16, 1990.“ In Feelings Are Facts, 380. Cambridge: MIT Press, 2013.