Liepos 8 d., sekmadienį, 18 val. Pietinėje salėje

„Sekimas“
Eksperimentinis filmas, 9 min., 2011 m.

Režisierė: Kristina Inčiūraitė
Operatorė: Kristina Inčiūraitė
Scenarijaus autorė: Kristina Inčiūraitė
Montažo režisierė: Kristina Inčiūraitė
Kompozitorė: Rita Mačiliūnaitė
Prodiuserė: Kristina Inčiūraitė
Be dialogų, be titrų

Filme pateikiamos kelios sekimo istorijos: Vilniaus miesto Lazdynų rajone sekami iš troleibuso išlipantys ir į namus keliaujantys vyrai bei epizodiškai Lazdynų rajono miške pasirodančios moterys su šunimis, bandant išprovokuoti klausimą: kas ką seka?

Kristinos Inčiūraitės komentaras:
Filme sekimo istorijas papildo dinamiška muzika. Vyrų suprojektuotą gyvenamojo rajono funkcionalumą bando sugriauti šiuolaikinės muzikos kompozitorė Rita Mačiliūnaitė, kuri specialiai filmui sukūrė ir atliko vokalinę muziką. Pasitelkus moters balso ekspresiją bandoma sustiprinti moters poziciją viešose miesto erdvėse bei pasufleruoti, kad ir moteriai gali priklausyti vojeristinio žvilgsnio, sekimo ir galios mechanizmai.

Kūrinys buvo rodytas:
28-ajame „Kaselio dokumentinių filmų ir video festivalyje“, Vokietijoje, 2011 m.
Personalinėje parodoje „Sekimas“, „Klaipėdos Kultūrų komunikacijų centre“, Klaipėdoje, 2012 m.

„Susitikimas“
Eksperimentinė dokumentika, 26 min., 2012 m.

Režisierė: Kristina Inčiūraitė
Operatorė: Kristina Inčiūraitė
Scenarijaus autorė: Kristina Inčiūraitė
Montažo režisierė: Kristina Inčiūraitė
Garso redaktorius: Sigitas Mickis
Prodiuserė: Kristina Inčiūraitė
Teksto skaitovės: Jelena Juščenko, Kristina Inčiūraitė
Teksto įgarsinimas: „MAMA studios“
Gamybos vadovas: Darius Norkus
Kalba: rusų
Titrai: lietuvių k.

Tai filmas apie neįvykusį susitikimą Kaliningrado srities kurortiniame mieste Svetlogorske – dialogas su Svetlogorsko gyventoja akistatoje su griūvančiu sovietiniu krantinės liftu ir prarastais vaikystės prisiminimais.

Kristinos Inčiūraitės komentaras:
Filme pristatomas mano susirašinėjimas su bendraamže Svetlogorsko gyventoja, kuri internete ieško pažinčių draugystei. Susirašinėjama vyro vardu neprisipažįstant, kad bendravimas skirtas meniniam projektui. Tokiu būdu bandoma įsigilinti į kitos moters pasaulį ir patirti, ar ji atsivers gana santūriam vyrui iš kaimyninės Lietuvos, kuris rašo, kad Svetlogorskas yra jo (jos) vaikystės prisiminimų miestas. Jis (ji) čia atostogavo kartu su tėvais, o įspūdingas krantinės liftas – jo (jos) vaikystės svajonių projektavimo vieta. Identiteto mutacijos: vyro-moters, o iš kitos pusės, moters-moters atviravimai metaforiškai jungiami su dviprasmiška paties Svetlogorsko krantinės lifto situacija – tai įspūdingas statinys-monstras, kuris, veikiamas erozijos, neišvengiamai grimzta į pražūtį. Filme atskleidžiama, kad liftas ir su juo susijusi susirašinėjimo istorija fiksuoja utopijos ir distopijos sandūrą.
Romantinė susirašinėjimo dvasia sulydoma su keliais Richardo Wagnerio operos „Skrajojantis Olandas“ („Der fliegende Holländer“, 1841 m.) fragmentais – vokiečių kompozitorius šiame Baltijos krašte kurį laiką gyveno. Parašyti operą apie jūrose besiblaškantį ir meilės ieškantį jūrininką įkvėpė audringa Baltijos jūra jo kelionės metu. Romantinė Wagnerio muzika buvo mėgstama totalitarinėse valstybėse, tad ji konceptualiai papildo nufilmuotą pagrindinį vizualinį filmo motyvą – Svetlogorsko krantinės liftą, statytą komunistinio režimo viešpatavimo metais.

Filmas buvo rodytas:
Personalinėje parodoje „Sekimas“, „Klaipėdos Kultūrų komunikacijų centre“, Klaipėdoje, 2012 m.