Gegužės 23 d., šeštadienį, 14 val. ŠMC kino salėje
Dalyviai: Vadim Grigorian, Gintautas Mažeikis, Till Mycha/Fungiculture Journal, Audrius Pocius, Eglė Rindzevičiūtė (su Arūnu Kuru), Kristupas Sabolius, Yann Tytelman ir Lars Bang Larsen
„Pirmasis psichodelikos sinodas“ organizuojamas parodos „t:i:k:r:o:v:ė:“ kontekste paskutinį jos veikimo savaitgalį. Lygiai kaip bažnytiniai susirinkimai, iš kurių jis skolinasi pavadinimą, Sinodas bus skirtas aptarti svarbias problemas, tik šiuo atveju tai bus meno ir teorijos, o ne religijos klausimai.
Sinodo tema – galimybė mąstyti psichodeliškai ir psichodelinio mąstymo statusas šiandien. Sąvoka „psichodelinis mąstymas“, ko gero, prieštarauja pati sau, nes „užsivedusios“ sąmonės reiškinius vargu ar galima vadinti mąstymu. Sinodui įdomus būtent toks neaiškumas ar nesusipratimas. Jis nusigręžia nuo dviejų dalykų, kurie iki šiol dauguma atvejų leido nesunkiai atpažinti psichodeliką – nuo dabar jau istorinės kontrakultūros ir nuo vizualumo. Vietoje to psichodelikos sąvoka siūloma kaip anachronistinis, laike paklydęs kritinio mąstymo, teorijos ir metodologijos katalizatorius.
Kas nutinka psichodelikai, jei eliminuojamas socialinis kontrakultūros aspektas – glaudūs jos narių tarpusavio saitai, ir jei kultūroje jau nebedominuoja racionalumas, kuriam reikėtų priešintis, ir nebėra tradicijų ir socialinio dekoro, kurių norėtųsi atsikratyti? Neuromarketingo ir masinių skaitmeninių kapitalo perlaidų amžiuje vien pojūčių maišto nebepakanka.
Tad psichodeliką čia siūloma suprasti kaip lankstų, bet dialektinį konceptą, kuris per istorinį savo tęstinumą, bet taip pat ir per įvairiausius įtrūkius ir netolygumus žada tapsmą. Septintojo XX a. dešimtmečio kontrakultūra haliucinogenines patirtis vertino kaip „sąmonės galimybių išplėtimą“, o socialinę ir kultūrinę sumaištį dėl narkotikų vartojimo teisino holistinėmis metaforomis. Tačiau šiuo atveju į intoksikaciją bus žvelgiama kaip į technologiją – atskirai nuo socialinio konteksto, atsisakant politinių ir moralinių vertinimų, siekiant palaikyti tarpgalaktinio masto „ištapatinimo“ ambiciją ir kartu bandant apsaugoti psichodeliką nuo tapimo totalizuojančiu konceptu.
Renginio programa:
14:00 – 14:15 Lars Bang Larsen: Įžanga
14:15 – 14:50 Gintautas Mažeikis: Įsikitinimų patirtis: tarp pakeistinių sąmonės būsenų ir pakeistinio mąstymo
14:50 – 15:25 Yann Tytelman: Magmos
15:25 – 15:40 Pertrauka
15:40 – 16:00 Audrius Pocius: Psichodelinis žaidimas
16:00 – 16:35 Kristupas Sabolius: Tikrovės ir vaizduotės
16:35 – 17:00 Till Mycha/Fungiculture Journal: *Pristatymas*
17:00 – 17:15 Pertrauka
17:15 – 17:50 Vadim Grigorian: Įkvepianti vieta
17:50 – 18:20 Eglė Rindzevičiūtė: Proto eksperimentai: kibernetika ir psichiatrija abipus Geležinės uždangos
18:20 – 19:00 Eglė Rindzevičiūtė kalbasi su Arūnu Kuru
19:00 Baigiamosios pastabos, sinodo pabaiga
Pakeistinės sąmonės būsenos: dėl skirtingų stimuliatorių, depresantų, neuroleptikų ir haliuciogenų vertojimo. Draudžiami ir geidžiami haliuciogenai kaip galimas įvadas į Vakarų kultūros antropologiją. Pakeistinis mąstymas dėl propagandos, informacijos, kognityvinio gundymo ir suvedžiojimo. Prievarta ir įsivadavimas (nepainioti su išsivadavimas): sąmoningi įsikitinimai pasinaudojant pakeistinių sąmonės būsenų ir pakeistinio mąstymo patirtimi. Gintautas Mažeikis
Raktažodžiai: asterochronija, facetinės akys, kristalas, dulkės, lingvistika, mašina, magma, navigacija, matomumo stoka, ksenochronija. Yann Tytelman
Tikrovė – daugiaprasmė sąvoka ir gana modernus išradimas. Šis terminas pirmą kartą pasirodo Brandžiaisiais Viduramžiais. Johnas Dunsas Škotas žodį „realitas“ vartoja nusakyti viskam, kas yra anapus sąmonės, nusakydamas juo tiek esmę kaip „bendrą prigimtį“, tiek ir konkretybę kaip individuacijos principą. Daikto (res) tikrovė tokiu būdu įgyja dvilypę reikšmę. Tai ir jos esmė, ir jos aktualybė.
Kita vertus, nors vaizduotė tradiciškai suvokiama arba kaip patirties reprodukavimas, arba kaip suvokimo dublikatas, ji nuolat demonstruoja savo dinamišką galią keisti(s) ir transformuoti(s). Šiuo požiūriu sąsaja tarp tikrovės ir vaizduotės tampa kinestetinės interakcijos scena. Pakilus stabilumo inkarams, patenkama į tarpinę zoną, neapibrėžtumo sritį. Būtent taip protėjiška disorientacija provokuoja savo paties transformacijos žaismę. Kristupas Sabolius
Pirmajame psichodelikos sinode žengiame dar vieną žingsnį savo metodologijos tyrimuose: teksto pagalba norime pristatyti penkis vaizdinius, susijusius su pirmuoju mūsų manifestu. Šie tekstai – tai paralelė vaizdų serijai, kurią sukūrė Jennifer Evans. Kadangi asmeniškai pristatyti savo darbo Sinodo auditorijai negalime, mūsų rašymas šiam kartui įgis iškūnyto balso pavidalą. Būtų nuostabu būti su jumis. Till Mycha
Apie namelį užmiestyje ir gėlių laikrodį. Vadim Grigorian
Kaip kibernetika, mokslas apie kontrolės procesus, įgalinančius gyvūnus ir mašinas, įtakojo žmogaus smegenų ir proto sampratas? Kaip kompiuterių technologijos sričiai priklausiusi kibernetika siejosi su XX a. septintojo dešimtmečio psichodelikos kultūra? Koks buvo kibernetinės proto sampratos vaidmuo demokratiniuose ir komunistiniuose režimuose? Aptardami transnacionalinę ir transdisciplininę kibernetinės kontrolės istoriją ir pateikdami pavyzdžių tiek iš Rytų, tiek Vakarų, bandysime atsakyti į šiuos klausimus. Eglė Rindzevičiūtė
Renginys nemokamas.
Pranešimai bus skaitomi anglų kalba.
Iliustracija: Dave Hullfish Bailey