Kovo 25–26 d., 18 val. ŠMC kino salėje
Negalima paneigti fakto, kad Siegfriedo Fruhaufo filmai sukuria hipnotinį efektą. Juose vyksta materijos mūšiai, gyvena atspindžiai ir iliuzijos, garso takelis gausus triukšmų, o vaizdiniai trikdžiai neduoda ramybės. Tuo pačiu visi šie rizikingi struktūriniai eksperimentai nėra vien vardan grynosios kino teorijos. Fruhaufo kinas yra ekstremaliai atmosferiškas ir sąmoningai neakademiškas. Priešingai, jis yra radikaliai nedogmatiškas, svyruojantis tarp abstrakcijos ir reprezentacijos, tarp pankiško požiūrio ir klasikos. (Stefan Grissemann)
Filmai programoje (bendra programos trukmė–61 min.):
LA SORTIE, 1998, Austrija, 6 min.
Fruhaufas tol žingsnis po žingsnio greitina darbininkų eiseną, kol ji pradeda lėkti – ištiriamos kraštutinės kino galimybių ribos – daugiau nebeįmanoma. Maksimali akceleracija priveda prie sąstingio: po viso filmo metu vykusio greitėjimo seka logiškas padarinys – paskutinis kadras yra stop-kadras. Darbininkai nejuda, fabrikas taip pat. Rien ne va plus. (Peter Tscherkassky)
EXPOSED, 2001, Austrija, 9 min.
Tiesiogiai išvertus žodį „expose“ reiškia „padaryti kažką regimu“, „atidengti“. Fotografijoje ekspozicija reiškia fotojuostos atidengimą apšvitai. Filme „Exposed“ trumpa scena iš pilnametražio filmo – vyras pro rakto skylutę stebintis šokančią moterį – naudojama kaip grynoji materija. Tik maži šios scenos fragmentai regimi žiūrovui, nes Fruhaufas atlieka antrinę ekspoziciją, leisdamas perforuotą kino juostą priešais projektorių tarsi judantį rėtį.
REALUS LAIKAS, 2002, Austrija, 4 min. Muzika: Jürgen Gruber, Christoph Ruschak
Saulės šviesa yra vienintelis filmo „Realus laikas“ ekrano apšvietimas. O kylanti saulė, nufilmuota realiu laiku, yra vienintelis akiai matomas judesys, kuris leidžia suvokti, kad bet koks judėjimas, filmo ar kosmoso, yra laikinas.
STRUKTŪRINIO FILMO ATLIEKOS. LIKVIDAVIMAS 1, 2003, Austrija, 4 min. Garsas: Jürgen Gruber
Analoginį filmą pakeičia elektroninis videovaizdas, apčiuopiamos materijos savybės užleidžia vietą grynai optinės prigimties dviejų dimensijų laukui sugeneruotam kompiuteriu. Ne tik vaizdas, bet ir medija, pati materija yra iliuzinė, pirminis kinematografinis aparatas seniai išnyko. (Gerald Weber)
VEIDRODINĖ MECHANIKA, 2005, Austrija, 8 min. Garsas: Jürgen Gruber
Filme jauna moteris šlapiais plaukais žvelgia į vonios veidrodį. Ji braukia jo paviršiumi plaštakos „teptuku“. Ši scena padalinta veidrodiniu atspindžiu išilgai centrinės ašies, atitolinta dvigubos projekcijos būdu. Tai atspirties taškas, nuo kurio Siegfried A. Fruhauf pradeda seriją sudėtingų filmuojamo objekto transformacijų, vienas ant kito klojant įvairiais būdais išgautų vaizdų sluoksnius, dvigubus atspindžius ir keliagubas ekspozicijas. Subtilus Jürgeno Gruberio garso takelis, sukomponuotas iš gitaros garsų ir elektronikos, sukuria filmui bręstančios agresijos aurą – pagrindą trileriui.
NAKTIES PRAKAITAS, 2008, Austrija, 10 min. Muzika: Jürgen Gruber, Christoph Ruschak
Dangaus mėlynė kybo virš juodo miško. Proskynoje sublyksi žaibas. Baltas mėnulio kamuolys su tamsiomis dėmėmis. Tai yra trys vaizdiniai, kurie paverčia filmą „Nakties prakatais“ vizualinių efektų techninių aspektų tyrimu. Jis nufilmuotas analoginiu Hi-8 videoformatu. Prasta rezoliucija, ypač sudėtingose apšvietimo sąlygose, tampa pirmosios ir trečiosios dalies dėmesio centru. Vaizdui tobulai tinka muzikinis akompanimentas su išblaškytais ritmais, bukų garsų kuokštais ir vis intensyvėjančiais iškraipymo efektais. Trečiosios dalies paskutinis kadras yra pritrauktas taip iš arti, kad į pikselius suskaidyta nakties mėlynė primena pro mikroskopą stebimų bakterijų erzelynę – vaizdas anapus dokumentinės išvaizdos. (Thomas Edlinger)
HÖHENRAUSCH, 1999, Austrija, 4 min. Muzika: Rainer Gamsjäger
Tai kinematografinė miriorama, sukonstruota iš tūkstančio austriškų atviručių, kurios geriau nei bet kuri kita priemonė atspindi nuvalkiotus paradinius šalies įvaizdžius.
RAMYBĖ, 2010, Austrija, 7 min.
Mėnulyje esanti Ramybės jūra, kurioje žmogus pirmą kartą išsilaipino, yra ne daugiau nei sąmonės šuolis į ramybę. Lėktuvas, kurio didingą pakilimą Fruhaufas parodo tylia vaizdų seka, atsiplėšia nuo moters pliaže (jei kas nors šiuo momentu dar apskritai apie ją galvoja) tarsi gigantiški skrendantys rūmai. Būtų galima sakyti, kad „Ramybė“ yra filmas apie skrydį nuo materijos prie materijos, pilies kelionė oru, sukonstruota po didžiule ekspozicijos saule. „Čia“ ir „ten“ atskiria karštligiškas sapnas, atsirandantis šviesos galioms paliekant pasaulio pėdsaką kino vaizduose. Tai Ramybės jūra, nors jos bangos gali ekstatiškai pakilti bet kurį momentą. (Bert Rebhandl)
IŠPLĖSTAS EKSTERJERAS, 2013, Austrija, 9 min. Garsas: Jürgen Gruber
Tai puikus pavyzdys tokios meninės strategijos, kai maksimalus efektas pasiekiamas derinant atskirų elementų minimumą. 35mm kino juosta su ant jos esančiomis trisdešimt šešiomis nuotraukomis yra pakankama pirminė medžiaga atlikti tyrimą erdvinės percepcijos kine tema. Kaip motyvą Fruhaufas pasirenka kaimo namo griuvėsius, tirštai apraizgytus augalais. (Norbert Pfaffenbichler)
Siegfried A. Fruhauf gimė 1976 m. Grieskirchene, Austrijoje. Gyvena ir dirba Heiligenberge ir Vienoje. 1991–1994 studijavo verslo vadybą. Nuo 1993 m. pradėjo eksperimentuoti su videofilmais, o vėliau ir kino juosta. Nuo 2001 m. organizavo kino ir meno renginius su menininkų grupe „wunderkinder“. Studijavo eksperimentinį vizualinį dizainą Linzo meno universitete. Dalyvavo daugybėje tarptautinių kino festivalių, tarp kurių: Kanų kino festivalio „ Semaine Internationale de la Critique“, Venecijos kino festivalis, „Sun dance Film Festival Park City“, Toronto kino festivalis, Roterdamo kino festivalis, Melburno kino festivalis, San Paulo trumpametražių filmų festivalis, „Viper – International Medienkunstfestival“, „Semana de Cine Experimental Madrid“, „Festival de Court Metrage Clermont-Ferrand“, Londono „Pandaemonium“ judančio vaizdo festivalis, „European Media Art Festival Osnabrück“, Čikagos pogrindinio kino festivalis, Niujorko pogrindinio kino festivalis, „Festival International de Curtas-Metragens Vila do Conde“, Tampere trumpametražių filmų festivalis, Upsalos trumpametražių filmų festivalis, Stambulo trumpametražių filmų festivalis, „Ann Arbor Film Festival“, „Cinematexas Int.Short Film+Video+New Media Festival“, „World Wide Video Festival Amsterdam“, „Viennale“, „Diagonale“ ir kt.
Siegfriedo A. Fruhaufo filmų retrospektyva ŠMC kino salėje yra organizuojama bendradarbiaujant su Austrijos ambasada Lietuvoje. Visi programos filmai yra be dialogo, įėjimas nemokamas.