Baltijos trienalė – vienas didžiausių, tarptautiškai žinomiausių ir ilgiausiai gyvuojančių Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) projektų. Jos turtinga istorija prasidėjo dar 1979 m. – daugiau nei dešimtmečiu anksčiau, nei buvo įsteigtas pats centras. Tuomet ji dar vadinta Baltijos jaunųjų menininkų trienale ir rengta Vilniaus dailės parodų rūmuose. Lietuvai 1990 m. atkūrus Nepriklausomybę ir pradėjus valstybinių institucijų pertvarkymą, Parodų rūmuose įsteigtas Šiuolaikinio meno centras perėmė ir Baltijos trienalės organizavimą. ŠMC trienalę rengia nuo 1995-ųjų – tais metais ji vyko jau šeštą kartą. Per tris dešimtmečius ŠMC šį projektą, šiandien pristatantį menininkus ir menininkes iš įvairių pasaulio šalių, išaugino į vieną reikšmingiausių šiuolaikinio meno renginių Baltijos regione.
ŠMC organizuojamą Baltijos trienalę kas kartą kuruoja vis kitas kuratorius, kuratorė ar jų tandemas. 2024 m. vykusią 15-ąją Baltijos trienalę kuravo Tomas Engelsas ir Maya Tounta. Šiemet pasirodžiusi knyga „Pasiliki nulyje / Ta pati diena“ tapo baigiamąja šios trienalės dalimi. Dvitomis leidinys su Saulės Gerikaitės ir Adriannos Glaviano fotografijomis dokumentuoja 15-osios Baltijos trienalės prologą „Pasiliki nulyje“ (2023) ir pagrindinę parodą „Ta pati diena“ (2024), kartu pratęsia projektą už parodų ir performansų ribų. Knygos pristatymas vyko vasario 13 d. ŠMC padalinyje Sapiegų rūmuose. Renginio metu kuratoriai skaitė tekstus, o pianistė Han-Gyeol Lie atliko koncertinę programą.
Užvertęs šį Baltijos trienalės skyrių, ŠMC pradeda naują etapą ir skelbia 16-osios Baltijos trienalės kuratorius.
Kaip jau tapo įprasta, trienalės kuratorių atranka vyko uždaro kvietimo būdu – dalyvauti konkurse pakviesti konkretūs kandidatai. Tačiau, kitaip nei ankstesniais metais, šį kartą kandidatus siūlė ir galutinius laimėtojus išrinko tarptautinė septynių narių komisija. Jai pirmininkavo ŠMC direktorius, kuratorius, rašytojas Valentinas Klimašauskas. Komisijos nariai: Estijos šiuolaikinio meno centro direktorė Maria Arusoo, Varšuvos modernaus meno muziejaus vyresnysis kuratorius Sebastianas Cichockis, Berlyno „Haus der Kulturen der Welt“ (HKW) parodinių praktikų vyresnysis kuratorius Cosminas Costinașas, ŠMC Sapiegų rūmų Meno programos skyriaus vedėjas Edgaras Gerasimovičius, šiuo metu ŠMC vyriausioji kuratorė Virginija Januškevičiūtė ir Almatos meno muziejaus vyriausioji kuratorė Inga Lāce.
Atrankos komisijos sprendimu 16-osios Baltijos trienalės kuratoriais ir meninės vizijos vadovais tapo menininkas NIKITA KADANAS ir meno istorikė, rašytoja, NATALIA SIELEWICZ, šiuo metu einanti Varšuvos modernaus meno muziejaus vyriausiosios kuratorės pareigas. Apibendrindamas komisijos sprendimą, jos pirmininkas Valentinas Klimašauskas pabrėžė, kad „kuratoriai pasirinkti siekiant atverti erdvę eksperimentams, dialogui ir jautriam santykiui su platesniu regionu. Nikita ir Natalia išsiskyrė gebėjimu užmegzti intymų, atvirą ir kritišką pokalbį su menu, istorija ir visuomene.“
Savo ruožtu kuratoriai, pristatydami siūlomą trienalės idėją, sako: „Atsispirdami nuo besitęsiančio pokalbio apie sielvartą ir prisikėlimą, tapusio neatsiejama mudviejų draugystės dalimi, apmąstome, ką reiškia gyventi po įvykio, pertraukiančio prasmės tęstinumą, – kai patirtis, kalba ir pats pasaulis pakinta iš pagrindų.
Kalbame iš pozicijos, kuri ir pati yra nestabili. Kaip menininkai, kartais atsiduriantys kuratorių vaidmenyje, ir kaip kuratoriai, vis dar nežinantys, kur baigiasi mūsų meninė praktika, užimame dvilypę poziciją, kvestionuojančią įsitvirtinusias apibrėžtis ir vieno autoriteto logiką. Mūsų vaidmenis formuoja santykis – jie nuolat kinta veikiami ne tik ketinimų, bet ir abejonių, klausymosi.
Iš šios pozicijos siūlome parodą, kurioje neviltis ir gedėjimas suvokiami ne kaip patologijos, o kaip atidaus klausymosi erdvės. Nevilties apgyvendinimas mums tampa savotiška ištikimybės forma – įsiklausymu į vos girdimus to, kas dar galėtų sugrįžti, atbalsius, į raudoje tebeaidintį vilties rezonansą ir į tylų to, kas pasitraukė, šauksmą, laukiant tų, kurie dar geba jį išgirsti.“
Tradiciškai kiekviena Baltijos trienalė prasideda prologu – įžanginiu vienos dienos renginiu, nurodančiu būsimos trienalės kryptį. Įprastai šis renginys vyksta likus metams iki pagrindinės parodos – šiuo metu jis numatomas 2026 m. viduryje.
NIKITA KADAN – menininkas iš Kyjivo, kuriantis objektus, instaliacijas, tapybos darbus ir įvairaus formato kūrinius ant popieriaus. 2007 m. jis baigė Kyjivo Nacionalinę vizualiųjų menų ir architektūros akademiją. Savo meninėje praktikoje Kadanas daugiausia dėmesio skiria Ukrainos istorijai, taip pat politiniams, socialiniams ir meniniams jos kasdienio gyvenimo aspektams. Jį domina kolektyvinės atminties ir atminties politikos temos. Savo darbuose Kadanas remiasi Ukrainos meninio avangardo istorija, yra bendradarbiavęs su architektais, istorikais ir rašytojais. Po 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą menininkas savo kūryboje atvirai nagrinėja karo patirtį.
NATALIA SIELEWICZ – meno istorikė, rašytoja, Varšuvos modernaus meno muziejaus vyriausioji kuratorė. Savo kuratorinėje praktikoje ji nagrinėja feminizmo, afekto politikos ir technologijų poveikio šiuolaikiniam subjektyvumui temas. Sielewicz domina menas, kuris ne tik atspindi tikrovę, bet ir padeda kurti naujas kalbas bei egzistavimo būdus. Šie interesai jos parodoms suteikia tarpdiscipliniškumo: jose neretai susipina performansas, eksperimentinis kinas, trumpalaikės meninės akcijos ir literatūra. Sielewicz savo kuratorinėje praktikoje derina asmeniškumą ir universalumą, dažnai pasitelkdama autofikciją kaip vieną iš kuratorinių strategijų.
Titulinė nuotrauka: Nikita Kadanas, Natalia Sielewicz
Fotografas: Karol Grygoruk