Lapkričio 14 d., šeštadienį, 14 val., ŠMC skaitykloje

„Knyga iš ateities“ – tai viešų pranešimų, renginių, filmų peržiūrų ir skaitymo grupės susitikimų serija Šiuolaikinio meno centro skaitykloje, kuri tęsis nuo 2015 m. lapkričio iki 2016 m. balandžio.

Projekto pavadinimas yra aliuzija į citatų grandinę. Pavadinimas „The Book to Come“ atkartoja prancūzų mąstytojo Maurice’o Blanchot 1959 m. knygos pavadinimą „Le Livre à venir“, kurioje kalbama apie prancūzų poeto Stéphane’o Mallarmé knygą „Un coup de dés jamais n´abolira le hazard“ (1914). To paties pavadinimo kūriniu į Mallarmé tekstą 1969 m. atsiliepė belgų menininkas Marcelis Broodthaersas. O 1997 m. „Le Livre à venir“ tapo prancūzų filosofo Jacques’o Derrida paskaitos pavadinimu: joje filosofas kvietė mąstyti apie spausdintų objektų ateitį, kai dėl technologinių virsmų iš pagrindų keičiasi mūsų skaitymo ir rašymo būdai.

Temas kiekvienai sesijai siūlys įvairūs svečiai. Pirmosios projekto „Knyga iš ateities“ sesijos svečias – knygų dizaineris iš Belgijos Filiepas Tacqas. Atspirties tašku skaitymo grupei šį kartą taps penkios Marcelio Broothaerso knygos: „Pense-Bête“ (1963-1964), „Un coup de dés jamais n´abolira le hazard“ (1969), „MTL“ (1970–1972), „Un voyage on mer du nord“ (1973) ir „L’Angelus de Daumier“ (1975). Kiekvienoje iš jų vienokiu ar kitokiu aspektu analizuojamos knygų sąsajos su kitomis meno formomis (skulptūra, poezija, paroda, kinu, tapyba) arba jų rengimo procesais (techniniais, medžiaginiais, instituciniais, derybiniais).

„Į Marcelio Broodthaerso knygas žvelgiu ne meno istorijos požiūriu, o kaip grafikos dizaineris, dirbantis su menininkais prie jų leidinių. Žvelgiu ir iš „mėgėjo“ pozicijų — tokį požiūrį labai vertino pats M. B. Ne vienerius metus prie šio menininko sukurtų knygų dirbau su jo žmona Maria Gilissen, kalbėjausi apie juos su kitais M. B. gerbėjais.

M. B. kūryba man įdomi tuo, kaip jis, naudodamas skirtingas knygos rengimo proceso dalis, kvestionuoja paties mediumo ribas. Menininkai ar grafikos dizaineriai iš jo gali daug pasimokyti. M. B. naudoja knygos rengimo proceso išteklius – popieriaus tipą, įrišimą, nespalvotą arba spalvotą spaudą, tipografiją – analizuodamas knygos kaip meno objekto galimybes.

Dėl didėjančio susidomėjimo M. B. kūryba jo kurtos knygos darosi vis sunkiau prieinamos, daugiausia jų saugoma muziejų rinkiniuose. Todėl ir noriu kalbėti apie šiuos leidinius ir šitaip iš naujo juos atverti.” (Filiepas Tacqas)

Programa

14–15:40 val.
Pranešimai. Projektą „Knyga iš ateities“ pristato jo inciatoriai meno kritikė Miren Jaio „Bulegoa z/b“ ir knygų dizaineris Filiepas Tacqas; apie belgų menininką Marcelį Broodthaersą (1924–1976) pasakoja dailėtyrininkas Edgaras Gerasimovičius; Filliepas Tacqas pristato Marcelio Broodthaerso knygas.

16 val.
Skaitymo grupės sesija. Svečias – Filiepas Tacqas, moderatorė – Miren Jaio.

Renginiai nemokami ir vyks anglų kalba. Norinčių dalyvauti skaitymo grupės seansuose prašome registruotis: [email protected]. Užsiregistravusiems grupės nariams tekstai bus siunčiami iš anksto.

Projektas Knyga iš ateities yra rengiamas kaip Corpus dalis. Corpus yra performanso bendradarbiavimo tinklas, kuris jungia Bulegoa z/b (Bilbao), Šiuolaikinį meno centrą (Vilnius), KW šiuolaikinio meno institutą (Berlynas), If I Can’t Dance, I Don’t Want To Be Part Of Your Revolution (Amsterdamas), Playground (STUK menų centras ir M-Muziejus, Leuvenas), ir Tate Modern (Londonas): www.corpus-network.org.

Corpus yra dalinai remiamas Europos Sąjungos programos Kūrybiška Europa.

Vėlesnėse projekto „Knyga iš ateities“ sesijose ŠMC skaitykloje dalyvaus šiuolaikinės kultūros žurnalas, leidybos ir kuratorinė platforma iš Romos „NERO“ (vyriausiasis redaktorius Valerio Mannucci ir grafinis dizaineris Federico Antonini), menininkų kolektyvas „Slavs and Tatars“ ir kiti.

Filiepas Tacqas (Kortreikas, Belgija) nuo 1984 m. dirba kaip nepriklausomas dizaineris. Jo specializacija — knygos, meno katalogai ir menininkų knygos. Jis dėsto Sint-Lucaso institute Gente ir Jano van Eycko akademijoje Mastrichte. Jis dirbo su leidiniais tokių autorių, kaip Francisas Alÿsas, Ibonas Aranberri, Marcelis Broodthaersas, Jamesas Colemanas, Lili Dujourie, Abbas Kiarostami, Chrisas Markeris, Juanas Muñoz, Pedro G. Romero, Michaelas Snow ir Lawrence‘as Weineris. Bendradarbiavo su „Fundació Antoni Tàpies“ (Barselona), DIA menų centru (Niujorkas), „Manifesta 2“ (Liuksemburgas), „Argos“ (Briuselis), IKON galerija (Birmingemas), Lisson galerija (Londonas), Guggenheimo muziejumi (Niujorkas), MACBA (Barselona), „Museo Nacional Centro de Arte Reina Sofía“ (Madridas), Georges‘o Pompidou centru (Paryžius) ir kitomis institucijomis.

„Bulegoa zenbaki barik“ yra meno centras, įkurtas 2010 m. Bilbao moksliniams tyrimams ir diskusijoms plėtoti. Tai bendradarbiavimo iniciatyva, kilusi iš bendro domėjimosi istorizavimo procesais, kultūriniu vertimu, performatyvumu, kūnu, pokolonijine būkle, socialine teorija, archyvo strategijomis ir edukacija. Biuras organizuoja seminarus, prezentacijas, peržiūras, pasirodymus, paskaitas, pokalbius ir kitą veiklą. „Bulegoa z/b“ nariai yra Beatriz Cavia, Miren Jaio, Isabel de Naverán ir Leire Vergara.

Iliustracija: Marcelis Broothaersas per jo kūrinio „Un Jardin d’Hiver (ABC)“ filmavimą, Briuselis, 1974 m. Nuotraukos autorė Maria Gilissen.