Festivalio „Jauna muzika“ paskaitos

Balandžio 22 d., penktadienį, 16:30 ŠMC skaitykla (Vokiečių g. 2)
Davido Behrmano paskaita „Naujausia eksperimentinė muzika ir garso menas“

Balandžio 22 d., penktadienį, 16.30, Šiuolaikinio meno centro skaitykloje vyks vieno žymiausių elektroninės muzikos pionierių iš Jungtinių Amerikos Valstijų – Davido Behrmano paskaita, skirta naujausiai eksperimentinei muzikai bei garso menui.
Davidas Behrmanas gimė 1937 m.. Tarp žymių dėstytojų, pas kuriuos jis mokėsi buvo Wallingford Riegger, taip pat jis stažavosi Henri Pusseur ir Karlheinzo Stockhouseno kursuose. Dirbdamas su „Columbia Records“ įrašų kompanija septintojo dešimtmečio pabaigoje jis prodiusavo nemažai serijos „Music of Our Time“ („Mūsų laikų muzika“) įrašų, tarp kurių buvo pirmasis garsiojo Terry‘io Riley „In C“ įrašas, taip pat Roberto Ashley, Johno Cage‘o, Mauricio Kagelio, Alvino Lucier, Richardo Maxfieldo, Gordono Mumma, Steve‘o Reicho ir kitų įtakingų kompozitorių kūriniai. Tiek kaip kompozitorius, tiek kaip atlikėjas jis koncertavo su žymiąja Merce‘o Cunninghamo trupe (Merce Cunningham Dance Company). D. Behrmanas dėstytojavo skirtinguose Amerikos universitetuose bei Berlyno technikos universitete. Kaip kompozitoriui jam visad rūpėjo elektroakustinės muzikos galimybės ir nuo aštuntojo dešimtmečio – kompiuterinių sistemų ir gyvų atlikėjų sąveika.

Davidas Behrmanas, kartu su kitais savo kartos kūrėjais – Alvinu Lucier, Gordonu Mumma ir Robertu Ashley įkūrė menininkų grupę „Sonic Arts Union“ 1966 metais. Kartu rengė koncertus ir projektus, intensyviai pasirodydami Amerikoje bei Europoje nuo 1966 iki 1977 metų. Jo darbai dažnai remiasi besikartojančiomis struktūromis, pasitelkiant statiškus garso konceptus.

D. Behrmanas yra tarp ryškiausių XX a. antrosios pusės Vakarų šiuolaikinės muzikos asmenybių, tokių kaip Johnas Cage‘as ar Mortonas Feldmanas, padaręs didžiulę įtaką tiek elektroninės muzikos raidai, tiek kompozitoriams, paprastai laikomiems post-minimalistais; jo muzika yra tampriai susijusi su minimalistinės muzikos tradicija, tačiau tai tik muzikinė priemonė, papildanti jo novatoriškumą elektroninės muzikos srityje – jį domino skirtingos kompiuterių galimybės bei konkrečioji muzika.
Kompozitorių su Vilniumi sieja ypatingas ryšys – jo dėdė, vienas žymiausių XX a. smuikininkų, Vilniuje gimęs Jascha Heifetzas, todėl Davidui Behrmanui vizitas reiškia ir jo, kaip litvako, šaknų paieškas.

Behrmanas yra NEA, NYSCA ir NYFA stipendijų laureatas, taip pat pelnęs rezidencijas iš Japonijos-Jungtinių Valstijų draugystės komisijos bei D. A. A. D. (Berlynas) fondo. Du apdovanojimus jam skyrė Niujorko šiuolaikinio meno fondas – menininko prizas 1995 m., bei Johno Cage’o apdovanojimas 2004 m. 2005 metais, kartu su Larry’iu Polanskiu ir Kristin Norderval jis gavo Amerikos muzikos centro Henry Cowello apdovanojimą.

Carsteno Seiffartho paskaita „Garso instaliacijų menas Berlyne“
Balandžio 23 d., šeštadienį, 13 val. ŠMC skaitykloje

Garso galerija „Singuhr“ Berlyne veikia nuo 1996 m., o jos tikslas – pristatyti garso instaliacijų meną. Daugiausia dėmesio galerijoje skiriama tiems darbams, kurių užmanymas ir įgyvendinimas siejamas su galerijos naudojamomis erdvėmis. Iš pradžių galerija veikė „Parochialkirche“ bažnyčioje, esančioje Berlyno centre – joje 1996–2006 m. buvo eksponuojami 55 projektai. Vėliau pagrindinėmis eksponavimo erdvėmis tapo dvi architektūrinio paveldo statusą turinčios vandens saugyklos, esančios Berlyno „Prenzlauer Berg“ rajone – jose 2007–2013 m. buvo eksponuojamos 33 garso galerijos „Singuhr“ parodos. Nuo 2014 m. galerija turi du tikslus: užtikrinti įvietintų (angl. site-specific) garso meno darbų atsiradimą, pavyzdžiui, per projektines menininkų rezidencijas; plėtoti bendradarbiavimą ir naujų teorinių diskursų atsiradimą.

Carstenas Seiffarthas gimė 1963 m. Berlyne, 1986–1988 m. groti trombonu mokėsi Franzo Liszto muzikos mokykloje Veimare, 1988–1989 m. Berlyno Humboldtų universitete lankė meno istorijos, estetikos ir filosofijos paskaitas, 1990–1993 m. Berlyno technikos universitete studijavo muzikologiją ir sociologiją. Nuo 1991 m. dirba laisvai samdomu kuratoriumi, prodiuseriu, režisūros konsultantu, organizatoriumi. Kuravo parodas Vokietijoje, Norvegijoje, JAV, Rumunijoje, Austrijoje, Nyderlanduose, Danijoje, Liuksemburge, Kroatijoje, Estijoje, Meksikoje. 2005–2007 m. buvo medijų meno laboratorijos „Tesla“ Berlyne meno vadovas, 2011–2012 m. – projekto „Sound Exchange“, skirto eksperimentinės muzikos kultūroms Vidurio ir Rytų Europoje, meno vadovas. Nuo 2010 m. Seiffarthas yra įstaigos „Bonn Hoeren“, skirtos urbanistiniam Bonos garso menui, vadovas, nuo 1996 m. – garso galerijos „Singuhr“, o nuo 2014 m. – „Singuhr – project“ kuratorius ir meno vadovas.

Eksperimentinės ir konceptualiosios muzikos kūrėjo Johanneso Kreidlerio paskaita „Konceptualios prieitys muzikoje“
Balanžio 23 d., šeštadienį, 15 val. ŠMC skaitykloje

Kompozitorius Johannesas Kreidleris Vilniuje skaitys paskaitą apie konceptualias muzikos kūrimo prieigas – kaip konceptai įgalina naudoti muzikines priemones, kurios kitu atveju būtų laikomos netinkamomis. Kreidleris, pasitelkęs konceptus, ištobulino tam tikras muzikos kūrimo strategijas ir jomis dalinsis per paskaitą. Pasak kompozitoriaus, nors Johną Cage’ą galima vadinti konceptualiosios muzikos kūrėju, muzikinėje scenoje nėra dažnas reiškinys, kai kūrybai pasitelkiami už muzikos ribų esantys semantiniai muzikos aspektai. Per paskaitą kompozitorius aptars, kas yra konceptų muzika, kas būdinga kuriant konceptualiąją muziką ir ką tai suteikia kompozitoriui žvelgiant filosofiniu ar politiniu kampu.