Lt / En
XII BALTIJOS TRIENALĖ: „Pasaulis, kuriame randamės“. Keturios sesijos
2015.09.05-10 18:30
Rugsėjo 5 d., šeštadienį, 18: 30-20 val.: Farmakonas
Rugsėjis 6 d., sekmadienį, 18: 30-20 val.: Molekulinis kolonializmas mikroorganizmų viešpatavimo sąlygomis
Rugsėjo 9 d., trečiadienį, 13:00-14 val.: Sielvartas ir klimato kaita
Rugsėjo 10 d., ketvirtadienį, 18:30-20 val.: Rezervo būviai – neregimųjų režimų teisėtumas


„Pasaulis, kuriame randamės“ – tai renginių ciklas, kuruojamas ir vedamas Margaridos Mendes ir Jennifer Teets. Tai pokalbių telefonu serija, kurios metu mokslininkai, menininkai ir rašytojai, pakėlę telefono ragelį kiekvienas savo šalyje – ten, kur gyvena ar dirba tuo metu – dalijasi savo įžvalgomis tam tikrais kiekvienoje sesijoje keliamais klausimais. Kviečiame klausytis šių pokalbių gyvai ŠMC kino salėje, iš kurios bus skambinama pašnekovams.

Serijoje nagrinėjamos mūsų dienų problemos, kylančios iš materialybės ir kitėjimo istorijos, taip pat – politiškai svarbūs, mūsų pasaulį formuojantys mokslo klausimai.
Įkvėptas 1969 m. menininko Jameso Lee Byarso sumatyto ir įgyvendinto „Pasaulio klausimų centro“ (ir daugelio jį sekusių panašių projektų tradicijos), šis projektas pabrėžia ne tai, kiek tikslūs ar teisingi gali būti atsakymai, o poreikį kelti klausimus. „Ar galėtumėte pasiūlyti klausimą, kuris, jūsų manymu, yra svarbus jūsų pačių žinojimo evoliucijai?“ – telefonu klausia Byarsas. Margaridos Mendes ir Jennifer Teets pokalbių serija siekia atskleisti jų pašnekovų paskatas ar klausimus tam, kad kiltų dar daugiau klausimų, o iš jų – ir dar daugiau klausimų. Projektu siekiama atverti įvairias žinojimo ir spekuliacijos sritis, visų pirma – aiškinantis savo santykį su dabartine gamtos būkle, ypatingai užaštrėjusį neordinarios klimato kaitos eroje.

Visi vieši šios „kuruotų balsų“ serijos renginiai vyksta ŠMC kino salėje, kurioje pokalbių telefonu gali klausytis susirinkusi publika. Šių pokalbių įrašai kaupiami „balso archyve“, kuris taps prieinamu internete bei XII Baltijos trienalės parodoje.

Dalyvavimas nemokamas. Pokalbiai nebus verčiami į lietuvių kalbą.

Rugsėjo 5 d., šeštadienį, 18: 30-20 val.: Farmakonas

Kūnas ir žemė kaip vaistas ir kaip nuodas. Kaip išvengti šios mūsų laikams būdingos perskyros dabar, kai mūsų santykis su gamta atsidūrė krizėje?

Pašnekovai: Barbara Orland, Carolina Caycedo, Pedro Neves Marques

Barbara Orland
– mokslo, technologijų ir medicinos istorikė, vyresnioji Bazelio universiteto Farmacijos istorijos muziejaus Šveicarijoje tyrinėtoja. Jos dabartinių tyrinėjimų sritis – gyvybės mokslų bei biomedicinos istorija. Ji tiria mokslines sąvokas, naudojamas aptariant apvaisinimą ir nėštumą, mitybą ir metabolizmą, bei biomedžiagas, tokių kaip kraujas ir pienas.

Carolina Caycedo – menininkė, savo kūryboje tirianti ir taikanti mainus, kaimo ir miesto viešųjų erdvių panaudojimą ir apropriaciją, bendradarbiavimu grįstą kolektyvinį kritinį diskursą. Savo kūryboje ji siekia permąstyti įvairias ekonomines, kultūrines ir socialines vertybes. Drauge su kitais „Ríos Vivos Colombia“ judėjimo nariais ji taip pat tyrinėja hidroelektrinių užtvankų poveikį gamtos ir socialinei geografijai.

Pedro Neves Marques – menininkas ir rašytojas, antologijos apie Antropofagijos judėjimą, antropologiją ir senųjų Brazilijos teritorijoje gyvenusių tautų kosmologijas redaktorius („The Forest and The School / Where to Sit at the Dinner Table“, Archive Books; Akademie der Kunste der Welt, 2015). Jo novelių rinktinę „Integravimosi procesas“ („The Intergration Process“) 2012 m. išleido Altas Projectos leidykla.


Rugsėjo 6 d., sekmadienį, 18: 30-20 val.: Molekulinis kolonializmas mikroorganizmų viešpatavimo sąlygomis


Šioje sesijoje bus aiškinamasi, kaip organinių tinklų tyrimas padeda iš naujo apibrėžti biologines skirtis ir naujai suvokti mūsų planetinio masto supratimą. Bangos, purvas ir filtruojantys organizmai, tokie kaip grybai – tai vis pavyzdžiai organinių subjektų, kurie registruoja pokyčius mūsų aplinkoje. Žvelgdamos į mikroorganizmų (kaip labai svarbių agentų, veikiančių gyvenimo sistemų mutacijos ir evoliucijos labui) elgseną, mes siekiame mąstyti molekulinių kartografijų terpėje ir aiškintis jų galimą poveikį biologinėms ir socialinėms struktūroms. Kur yra mūsų mokslinių įrankių, atstovavimo režimų, instrumentalizavimo galimybių ribos, ir kaip visa tai veikia tai, kaip suvokiame gyvybę ar gyvenimą?
Pašnekovai: Stefan Helmreich, Fran Gallardo, Jenna Sutela

Stefan Helmreich
– Masačusetso technologijos instituto Eltingo E. Morisono vardo profesorius. Jo tyrimų sritis – biologų, kurie „gyvybę“ laikė viena iš galimų analizės kategorijų, gyvenimai ir darbai.

Fran Gallardo – kultūros mąstytojas, lakios vaizduotės technologas, kurio darbai tyrinėja santykį tarp ekologijos, technologijos ir visuomenės. Šiuo metu jis vadovauja projektui „Nešvari kalba: ragaujant purvą, organizmų (įskaitant ir žmones) tinklai ir post-gamtos politika Temzės žiotyse“.

Jenna Sutela – menininkė ir rašytoja, kurios naujausi projektai tyrinėja santykius ir pertrūkius tarp kūno laiko, technologijos laiko ir giliojo laiko bei tam artimus fenomenus, pvz. biologijos įkvėptą duomenų apdorojimą.


Rugsėjo 9 d., trečiadienį, 13:00-14 val.: Sielvartas ir klimato kaita


Kokie metodai gali padėti perprasti klimato kaitos neigėjų motyvus? Ir – „kita“ sielvarto pusė: kaip psichologiškai prisitaikyti prie stichinių nelaimių padarinių? Šioje sesijoje aptarsime psichologines reakcijas pasaulinio atšilimo eroje – tiek klimato neigėjų pusėje, tiek nukentėjusiųjų, kurie tiesiogiai patyrė gamtinę katastrofą ir kentė jos padarinius. Ko dar galima gedėti, jei ne žmogaus? Ar nežmogiškos būtybės – tai lygiai taip, kaip mes, pažeidžiamos būtybės, gebančios, lygiai kaip ir mes, gedėti? Kokių kolektyvinių politinių veiksmų imamasi šių būtybių labui?
Pašnekovai: Clive Hamilton, Ashlee Cunsolo Willox, Lori Gruen

Clive Hamilton yra Kanberos Charleso Sturto universiteto viešosios etikos profesorius, knygos „Requiem for a Species: Why We Resist the Truth About Climate Change?“ („Requiem biologinėms rūšims: kodėl priešinamės tiesai apie klimato kaitą“) autorius.

Ashlee Cunsolo Willox – Sveikų bendruomenių veiksnių tyrimų profesorė (CRC) bei Keip Bretono universiteto Slaugos ir vietinės kultūros studijų docentė, tyrinėjanti klimato kaitą, psichinę sveikatą, vietinės kultūros sveikatą ir kultūros atgimimą bei gamtos gedėjimą.

Lori Gruen – Wesleyano universiteto Konektikute Williamo Griffino vardo profesorė bei Gamtos studijų profesorė. Ji yra viena iš leidinio „Ecofeminism: Feminist Intersections with other Animals and the Earth“ („Ekofeminizmas: feministinės sankirtos su kitais gyvūnais ir Žeme“) redaktorių.


Rugsėjo 10 d., ketvirtadienį, 18:30-20 val.: Rezervo būviai – neregimųjų režimų teisėtumas


Šios sesijos tema – teisiniai mechanizmai, susiję su vietovių ir išteklių fetišizavimu. Koks jų poveikis debatams dėl nuosavybės, gyvybės bei gyvenimų? Sesijos metu klausiama, kaip klimatologija ir Žemės mokslai veikia tarptautinius santykius ir politikos skaidrumą. Biologinio dominavimo debatų fone bandysime įsivaziduoti naujus veiklos modelius.
Pašnekovai: Cormac Cullinan, Joana Rafael, Paulo Tavares

Cormac Cullinan – Pietų Afrikos Respublikos gamtosaugos teisininkas, knygos „Wild Law“ („Laukinis įstatymas“) autorius ir aktyvus Pasaulinio susivienijimo dėl gamtos teisių organizacijos narys.

Joana Rafael – architektė ir teoretikė, daktaro laipsnį įgijusi Goldsmite, Londono universitete. Jos darbai aprėpia architektūrinių praktikų ir teorijų disciplinines ribas, mokslo ir technologijų studijas, ekologinį mąstymą ir politinę filosofiją. Dabartiniai jos tyrinėjimų objektai yra Žemės ir architektūros krizės.

Paulo Tavares yra Londone gyvenantis architektas ir urbanistas. Naujausiesi jo projektai skirti prievartos prieš gamtą temai ir tam, kaip ši tema susijusi su ginkluotais konfliktais Gvatemaloje bei Amazonės kolonizavimu karinės diktatūros Brazilijoje metu.

„Prototipinį“ šios serijos renginį Šiuolaikinio meno centras organizavo 2014 m. idėjiškai artimo ciklo „Elemento farmakokinetika“ metu (įžanginės XII Baltijos trienalės parodos „Prototipai“ kontekste). Renginyje koncentruotasi ties klimato kaita ir jos pasekmėmis. Šios sesijos įrašai yra įtraukti į balso archyvą XII Baltijos trienalės parodoje ir prieinami internetu.

Kalendorius
Lėtosios peržiūros. Dialogas #3: Istorija
Tarptautinio Vilniaus šviesų festivalio „Beepositive“ proga filmo „Neonas“ peržiūra ir diskusija ŠMC kino salėje
Rinktiniai filmai iš naujausios Tarptautinio Oberhauzeno trumpametražių filmų festivalio kolekcijos
Tarptautinis Oberhauzeno trumpametražių filmų festivalis ir ŠMC skelbia naujų filmų atranką
Šiuolaikinės filosofijos seminaras: Michaelio Hardto ir Antonio Negri knygos „Imperija“ lietuviško vertimo skaitymai
Ne koncepcija, o pasakojimas. Pažintis su menininkų rašoma proza ir skaitymo vakarėlis.
Archyvas