Spalio 17 d., šeštadienį 16 val.

Kviečiame į menininkės Saulės Noreikaitės performansą „Sietys“. Šis performansas yra parodos „JCDecaux premija 2020: Turiu žodžius“ dalis, šiuo metu veikiančios Šiuolaikinio meno centre.

Trečiajame Niutono dėsnyje teigiama: „Jei vienas kūnas kokio nors dydžio jėga paveikia kitą kūną, tai tas kitas kūnas pirmąjį taip pat paveikia tokio pat dydžio priešingos krypties jėga“.

Mūsų kūnai nėra tik dvasios / sielos / energijos ar kokios kitos gyvasties, kuria Jūs tikite, nešiotojai; jie nėra tik sudėtingi biologiniai mechanizmai. Mūsų kūnai yra nuolatos veikiami kitų kūnų, objektų, aplinkų, kultūrų, garsų, kvapų, veiksmų ir t. t. Jie egzistuoja nenutrūkstamame santykyje – dialoge – su kažkuo kitu; jie esti erdvėje ir laike, garse ir kvape. Jų neįmanoma apibrėžti, apibūdinti ar įsprausti į tam tikras normas ar formas, jie nuolatos kinta, yra, dėvisi ir atsinaujina, gimsta ir miršta. Jie visada egzistuoja bendrystėje. Mūsų fiziniai pojūčiai ir juslės tampa vis labiau nuslopinti, mes pradedame nebekreipti dėmesio į fizinį mus supančių kūnų būvį šalia. Nors vis dar sinchroniškai dalijamės vienu laiku, egzistuodami nebejuntame bendrystės.

Performanso metu atlikėjų kūnų jėga, veikiama įvairių kitų juos supančių kūnų jėgos, leidžia jiems judėti toliau. Atlikėjų grupė tampa vienu sinchroniškai erdvėje slenkančiu kūnu, atkreipiančiu dėmesį į kitus kūnus, jų išsidėstymą erdvėje ir tarp jų besikuriančius fizinius atstumus. Sinchronizuoti judesiai tampa fizine atlikėjų tarpusavio bendravimo išraiška ir sukuria trumpalaikės bendros bei suderintos būties pojūtį.

SAULĖ NOREIKAITė įgijo vizualiųjų menų bakalauro laipsnį Hagos karališkoje meno akademijoje, Nyderlanduose, o šiuo metu Vytauto Didžiojo Universitete studijuoja socialinę antropologiją. Nuo trejų metų šokti pradėjusi menininkė savo kūryboje jungia, derina ir sykiu trina ribas tarp vizualaus meno bei šokio. S. Noreikaitės darbų formatu dažniausiai tampa dalyvaujamieji performansai ir instaliacijos, videodarbai su performatyviais elementais. Savo kūrybinėje praktikoje ir tyrimuose S. Noreikaitė bando klausti, ką reiškia turėti kūną XXI-ajame amžiuje, kaip mes jį prižiurime ir juo rūpinamės bei kaip pa(si)naudojame fizinėmis savo būties galimybėmis.