Darius Žiūra gimė 1968 m. Gyvena Vilniuje. 1991 – 1997 m. studijavo Vilniaus Dailės akademijos tapybos katedroje. Aktyviai dalyvauja šiuolaikinio meno parodose ir Lietuvoje, ir už jos ribų.
Instaliacija Kita erdvė – iki šiol didžiausias ir sudėtingiausias Dariaus Žiūros projektas. Ją sudarė kelios dalys: vaizdas, garsas ir tekstas.
Vaizdo daliai Kitoje erdvėje atstovavo:
a) videoprojekcija, kurios turinys nufilmuotas po vandeniu;
b) skaidrių serija, įamžinusi miegančiąją gražuolę po stiklo gaubtu;
c) taisyklingo pavidalo metalo lydinys, nulietas iš fontano dugne gulėjusių monetų;
d) mėlyna spalva (sienos, lubos, grindys).
Instaliacijos garsas pasigirsta ausinėse, paliktose lankytojui, o tekstą sudaro menamos Dariaus Žiūros knygos Kelionė fragmentai, netiesiogiai pratęsiantys Kitos erdvės vaizdinius.
Į statiškus ir uždarus, minimalizmo ir transcendentalizmo estetikai priimtinus vaizdus ir juos tyrinėjantį lankytoją parodoje žvelgė stebėjimo kameros, kurių surenkama informacija visos ekspozicijos metu buvo perduodama į patalpą, kurioje yra menininkas. Būtent iš šios, žiūrovui nematomos ir tiesiogiai negirdimos erdvės, garsinė informacija buvo siunčiama į instaliacijoje paliktas ausines. Jos turinys priklausė nuo netiesioginio žiūrovo ir menininko santykio. Tačiau įmanomas ir abipusis ryšys, nes ausinėse yra mikrofonas, leidęs žiūrovui išsakyti savo nuomonę tiesiai į menininko ausį arba užmegzti dialogą.
Tokiu būdu, eksponuotas vizionieriškos prigimties unikalius daiktus ir atvaizdus, atsietus nuo jų socialinio konteksto ir reikšmių, menininkas tuo pat metu eksplonavo vojeristines technologijas, išcentruodamas minėtus kūrinius ir dėmesį perkeldamas į elektroninę komunikaciją su žiūrovu, t.y. panirdamas nebe po vandeniu, bet į tam tikrą socialinę erdvę.
Jusliniai potyriai ir asociacijos, kurias siūlė lankytojui Dariaus Žiūros instaliacija, nukreipti į ypatingos emocijos ir sąmonės būsenos stimuliavimą. Pasak jo, „Minimaliai Kita erdvė suvokiama kaip nuotaika. Maksimaliai – kaip begalinis pasaulis.“
