Menininkai ir kūriniai:
Gediminas Akstinas Nuorodos
Žilvinas Danys Torsionas
Kipras Dubauskas Atminties stebėjimas
Kazimieras Sližys CCTV
Justė Venclovaitė Pudelis, Be pavadinimo
„Šuolių“ ir „kilpos“ raktažodžiai ne tik galėtų apibūdinti šios parodos organizavimo ir kūrimo principus, bet ir nurodyti santykius tarp parodos kaip visumos ir jos sudėtinių dalių (kūrinių) bei lankytojų reakcijos į parodą (ir į atskirus kūrinius).
Paviršutiniškiausia „šuolio“ raktažodžio aiškinimo versija remtųsi studentų persikėlimo iš vienos institucijos į kitą faktu. Atitinkamai, nereikėtų galvoti apie „kilpą“ tik kaip apie hermetiškai uždaros, entropinės situacijos (meno ir kultūros) periferijoje metaforą. Būtų tiksliau ir produktyviau prisiminti mąstymo šuolius, kurie nutinka lankytojų galvose pastariesiems keliaujant tarp parodos erdvėje patalpintų skirtingų informacijos vienetų. Kalbant apie „kilpą“, be abejonės, pirmiausia į galvą šauna Joseph Kosuth konceptualaus meno kaip tautologijos idėja – meno kūriniai yra kuriami su tikslu naujai interpretuoti meno apibrėžimą, kitaip tariant, būti menu. Tačiau šios parodos dalyviai sėkmingai „peršoka“ tokios konceptualaus meno sampratos paspęstą kilpą ir kuria situacijas bei seka pasakojimus, kurie gerokai įdomesni už meno apibrėžimų kvestionavimą. Pozityvesnė „kilpos“ reikšmė galėtų būti ši – sąmoningai mes „užkilpiname“ tuos dalykus, kuriuos mylime, ir bandome save uždaryti tokiose situacijoje, kurios norime, kad kartotųsi. Dar kita „kilpos“ reikšmė gali būti suvokta galvojant apie parodos ekspoziciją kaip apie visumą. Nors atskiri parodos vienetai skatina labiau išsiveržti iš linijinio ir nuoseklaus mąstymo, tačiau paprastai pats parodos ekspozicijos formatas dažniausiai yra suvokiamas kaip linijinis tiek žiūrovo judėjimo trajektorijos prasme, tiek kūrinius vienijančios parodos koncepcijos prasme.
Kaip bebūtų, kalbant apie „šuolius“ ir „kilpas“ yra vienodai svarbu prisiminti ir parodos lankytojus, tai yra jus, nes šios idėjos kyla ir galioja po žiūrovo susidūrimo su kūriniais ir visa paroda, t.y. tik koncepcijų erdvėje. Taigi, tiek „kilpa“, tiek „šuoliai“ lieka atviromis metaforomis, kurios reikalauja atsakomybės bei kelia iššūkius tiek parodos dalyviams, tiek jos lankytojams.
