Refleksas yra staigus automatinis judesys, kuriuo reaguojama į dirgiklį. Kūnui pajutus grėsmę, iš kontrolės režimų išsprūdęs stimulas keliauja į centrinę nervų sistemą, kur prasideda nesąmoninga primityvi kūno reakcija, tarnaujanti išgyvenimo ir savisaugos instinktams. Tai įvyksta greičiau, nei protas gali sąmoningai suformuluoti nurodymus – paveiktas kūnas instinktyviai atšoka ir traukiasi iš galimos grėsmės sferos. O moralės refleksą galima apibrėžti kaip nervingą, kartais neracionalų mėginimą atkurti moralines vertybes, kai baiminamasi, kad iškilo socialinės struktūros suirimo grėsmė.

Nerimas dėl moralės labai gajus, nors dažnai veikia pasąmonės lygmenyje, siųsdamas netiesioginius fizinius signalus. Taip valingi ir nevalingi fiziniai aktai prisideda prie bendruomeninės sąmonės įtvirtinimo. Visos religijos tiesiog apsėstos rūpesčio dėl kūno angų, kaip slenksčio tarp vidaus ir išorės, nes remdamosi šia riba jos apibrėžia moralų tikinčiųjų elgesį. Religinėmis taisyklėmis nustatoma, ką galima valgyti ir su kuo leidžiama turėti lytinių santykių, šios taisyklės buvo iš dalies integruotos į civilines procedūras. Donaldui Trumpui grasinant uždrausti musulmonus – atskleidžiant naujus konservatizmo kraštutinumus, o Europoje nerimstant aistroms dėl burkų draudimo, tampa aišku, kad mums reikia naujo tarpkultūrinio moralės supratimo, kad galėtume atsispirti panikai, kurią kursto visi svetimi dalykai, besiskverbiantys į Thomaso Hobbeso įsivaizduotą „politinį kūną“.

Šioje parodoje kalbama apie kūniškuosius moralės idėjos pavidalus, o sąsajos tarp jų žymimos psichologinių stimulų žemėlapyje. Tyrimu gilinamasi į momentus, kai moralinės vertybės patyrė spaudimą ir įgijo naujas formas, pavyzdžiui, AIDS krizės metu, skirtingais gimstamumo kontrolės istorijos momentais ar per raganų medžioklę XV amžiaus Europoje. Šių atvejų analizė leidžia pamatyti, kad moralės istorija nėra nuolatinės pažangos kelias laisvo mąstymo ir tolygiai subalansuotos visuomenės link. Veikiau tai procesas, atkartojantis fiziologinę raumens veikseną, t. y. susitraukimą ir atsipalaidavimą moralės problemų atžvilgiu. Parodos kūrėjams rūpi paslėpta moralės veikimo logika, leidžianti perprasti baimės atmosferą, cenzūros ir moralės diskursus tiek kapitalistinėse, tiek ankstesnėse visuomenėse.

Iliustracija: Theodoorо Galle’io metalo raižinys iš knygos „Verdicus Christianus“ (Tikrasis krikščionis), iliustruojantis knygos skyrių „Adspectus Incauti Dispendium“ (Nerūpestingo žiūrėjimo kaina) apie smalsaus ir vojeristinio žvilgsnio pavojus. Vaizdas iš Vilniaus universiteto bibliotekos kolekcijos.