Sharon Lockhart paroda „Rudzienko“ – tai pirmasis menininkės kūrybos pristatymas Baltijos šalyse ir šios instaliacijos premjera Europos šiuolaikinio meno institucijoje.
Daugiau nei du dešimtmečius Lockhart kuria vizualiai paveikius ir socialiai aktyvius filmus, fotografijas ir instaliacijas, kuriose tiria darbo, poilsio, edukacijos ir žaidimo praktikas bei jų reprezentacijas. Menininkės kūryba remiasi ilgalaikiais asmeniniais susidūrimais ir kūrybiniais bendradarbiavimais dirbant su įvairiomis bendruomenėmis. Tarp jų – laivų darbininkai Meino valstijoje, mergaičių krepšinio komanda Japonijoje, vaikai Amerikos vakaruose ir, pastaruoju metu – grupelė lenkių paauglių. Šiuose projektuose formuojasi netikėta socialiai atsakingo proceso ir formalios estetikos sintezė, didžia dalimi nulemianti Lockhart kūrybos patrauklumą.
Nuo 10-ojo deš. vidurio Lockhart kūryboje dominuoja vaikystės ir paauglystės temos, toliau plėtojamos naujausiuose menininkės darbuose, kurių akiratyje atsiduria grupelė paauglių iš valstybinių mergaičių globos namų – jaunimo socioterapijos centro Rudzienko kaimelyje Lenkijoje. Menininkės dėmesį šiai bendruomenei nulėmė ilgametė asmeninė draugystė ir kūrybinis bendradarbiavimas su šio centro gyventoja Milena, su kuria Lockhart susipažino kurdama savo filmą „Podwórka“ (2009). Įkvėpta paauglės troškimo papasakoti savo istoriją, Lockhart susitelkė į Milenos kasdienybės, jos edukacijos bei bendresnius vaikų teisių istorijos tyrimus.
Dviejų kanalų videoinstaliacijos „Rudzienko“ (2016) centre – Lenkijos kaimo peizaže besišnekučiuojančios ar įvairiomis veiklomis užsiimančios socioterapijos centro gyventojos. Pastaraisiais metais Lockhart šioms merginoms organizavo kūrybines dirbtuves, kelias vasaras vykusias įvairiose kaimo sodybose netoli Varšuvos. Pasitelkiant paprastus mąstymo, rašymo, judėjimo, dainavimo, klausymo ir improvizacijos pratimus, merginos buvo skatinamos išreikšti save, atverti savo mintis ir balsus naujoms, už įprasto kasdienybės horizonto esančioms, galimybėms. Šios vietovės ir tapo filmo lokacijomis, o pačių dirbtuvių turinys įkvėpė improvizuotus merginų tarpusavio pokalbius. Videoinstaliacija ir ją lydinti trijų fotografijų serija „Kai esi laisva, bėgi tamsoje“ (When You’re Free, You Run in the Dark, 2016) yra šio buvimo kartu ir patirčių dalijimosi rezultatas.
Parodą lydi merginų grupės rengiamos kūrybinės dirbtuvės ir Lockhart filmų seansai Šiuolaikinio meno centro kino salėje. Parodos proga pristatoma ir nauja menininkės knyga.
Sharon Lockhart yra amerikiečių menininkė, gyvenanti ir dirbanti Los Andžele, Kalifornijoje. Ji baigė bakalauro studijas San Francisko menų institute 1991 m., o 1993 m. įgijo magistro laipsnį Pasadenos menų centro dizaino koledže, kur studijavo su Mike’u Kelley, Stephenu Prina ir kitais. Menininkė yra surengusi daugybę personalinių parodų, tarp jų – ekspozicijas „Fondazione Fotografia“ Modenoje (2018); Berardo muziejuje Lisabonoje (2017); Čikagos menų klube (2016); Liucernos menų muziejuje (2015); Bonniers kunsthalėje Stokholme (2014); Varšuvos CCA – Ujazdowski pilyje (2013); Los Andželo apygardos meno muziejuje (2012); Izraelio muziejuje Jeruzalėje (2011); San Francisko modernaus meno muziejuje (2011); Hamburgo „Kunstverein“ (2008), Walkerio menų centre Mineapolyje (2006) ir Čikagos šiuolaikinio meno muziejuje (2001). Lockhart kūriniai eksponuoti Liverpulio (2014), Šanchajaus (2014), Sidnėjaus (2006) ir Whitney Amerikos meno muziejaus Niujorke (2004, 2000, 1997) bienalėse, taip pat tarptautinėje FRONT trienalėje Klivlande, JAV (2018). Ji atstovavo Lenkiją 57-ojoje Venecijos bienalėje.
Vaizdas: kadras iš Sharon Lockhart filmo „Rudzienko“ (2016)
