
2025 m. lapkričio 15 d., šeštadienį, 14 val. Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) skaitykloje vyks diskusija apie saugumizaciją, kurią moderuos Eglė Elena Murauskaitė.
Kaip karo žodynas persismelkia į kasdienybę? Kokį poveikį daro nuolat tvyrančios grėsmės mentalitetas? Dažniausiai apie tai kalbama krašto apsaugos kontekste, tačiau šioje diskusijoje kviečiame drauge su pranešėjais šiuos klausimus apmąstyti per meno ir tarptautinių asmeninių patirčių prizmę. Pokalbyje dalyvaus Kaukazo šalių ekspertė, žmogaus teisių gynėja Regina Jegorova-Askerova, politologė Viktorija Rimaitė-Beržiūnienė ir fotografas Denis Vėjas.
Prieš diskusiją, 13 val., vyks apžvalginė ekskursija po ŠMC parodas lietuvių kalba, kurią ves ŠMC gidas Martynas Pekarskas.
2026 m. vasarį numatoma antroji Murauskaitės kuruojama diskusija apie globalius migracijos ir saugumo iššūkius Baltijos šalių kontekste. Plačiau apie parodos „Varpai ir patrankos. Šiuolaikinis menas militarizacijos akivaizdoje“ renginių programą kviečiame skaityti čia.
Paroda „Varpai ir patrankos“ ir jos renginių ciklas yra trijų partnerių – ŠMC, Goethe’s instituto Lietuvoje ir „Akademie der Künste“ Berlyne – drauge organizuojamo projekto „Bendradarbiavimo aspektai“ dalis. Projektas baigsis 2026 m. išleidus jam skirtą knygą, tad dalyvavimas renginiuose suteiks progą susipažinti su būsimo leidinio temomis ir išgirsti diskusijas apie karo, militarizacijos ir šiuolaikinio meno santykius.
DISKUSIJOS DALYVIAI
EGLĖ ELENA MURAUSKAITĖ – meno kritikė, vertėja, NARA kultūros rubrikos „Kraštinė“ autorė, šiuo metu Lietuvos nacionalinio dramos teatro programos „STAGES“ rezidentė. Baigusi tarptautinių santykių magistro studijas Paryžiaus „Sciences Po“ universitete, keturiolika metų aktyviai dirbo tarptautinio saugumo srityje ir yra keturių monografijų bei 25 akademinių tekstų bendraautorė. Ji taip pat yra ŠMC vykstančios parodos „Varpai ir patrankos. Šiuolaikinis menas militarizacijos akivaizdoje“ audiogido autorė.
REGINA JEGOROVA-ASKEROVA – Švedijos moterų teisių organizacijos „Kvinna till Kvinna“ regiono direktorė Pietų Kaukazui ir Rytų Europai. Vadovauja programoms, stiprinančioms moterų teises, įtrauktį ir taikos kūrimą Armėnijoje, Azerbaidžane ir Sakartvele. Turi ilgametę darbo su konfliktų paveiktomis bendruomenėmis patirtį, siekiant skatinti dialogą, atkurti pasitikėjimą ir socialinį atsparumą. Profesinę karjerą pradėjo kaip žurnalistė, rašiusi apie karinius konfliktus, perkeltuosius asmenis, pabėgėlius ir socialinį teisingumą. Daugiau kaip 15 metų gyveno ir dirbo Sakartvele.
VIKTORIJA RIMAITĖ-BERŽIŪNIENĖ – politikos mokslų daktarė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja, Vilniaus dailės akademijos podoktorantūros stažuotoja. Turi kelerių metų profesinę patirtį šiuolaikinių medijų ir komunikacijos srityse. Domisi, kaip per menines praktikas įgyjamas politinis žinojimas; jos akademiniai tyrimai susiję su paminklų analize, istorine atmintimi ir politine komunikacija.
DENIS VĖJAS – dokumentinės ir meninės fotografijos kūrėjas, keliautojas ir vizualinis pasakotojas. Daugiau kaip dešimtmetį dokumentuoja migraciją, tapatybę, konfliktus ir socialinius pokyčius. Yra dirbęs Ukrainoje, Baltarusijoje, Sakartvele, Sirijoje, Lietuvoje, Meksikoje, Ganoje ir JAV. Jo pasakojimai išsiskiria giliu įsitraukimu, jautrumu sociopolitiniam kontekstui ir dėmesiu pasienio miestams bei subkultūroms. Denis Vėjas yra NARA autorius, fotografas, fotoredaktorius, medijų edukatorius.