JAV mokslininkas pasakoja apie sociologiją, jos svarbiausias kryptis, jos reikšmę žmonių pastangoms suprasti savo gyvenimą ir veiklą.
Reading Room catalogue
Books:
Recommended readings:
Konfliktas šiuolaikinėse demokratinėse valstybėse, apie kurį kalbama šioje knygoje, kyla iš įtampos, atsirandančios tarp pastangų kurti gerovę ir išplėsti pilietines teises tų žmonių, kurie socialiniu požiūriu yra atstumti. Knygos turinys – šio Vakarų socialinio konflikto istorijos apžvalga nuo XVIII a. iki mūsų laikų ir kartu naujo „radikalaus liberalizmo“ programos išdėstymas.
Rumunų kilmės religijotyrininkas M. Eliade nagrinėja įvairius šventybės, kaip pasaulietiškumo priešybės, aspektus, kalba apie senojo, religingo žmogaus pasaulį – mąstymą, potyrius, aplinką, – lygina homo relogiosus su šiuolaikiniu, desakralizuoto pasaulio žmogumi.
Komunikacijos studijos – tai viena iš įdomiausių sričių, kurią formavo įvairių mokslo krypčių ir sričių mokslininkai, taikydami jos tyrimams skirtingų mokslų metodus bei koncepcijas. „Įvadas į komunikacijos studijas“ – viena iš pirmųjų knygų lietuvių kalba, kurioje pristatoma komunikacijos studijų visuma, pateikiami įvairūs, net patys prieštaringiausi požiūriai. Komunikacija persmelkia visuomenės gyvenimą, todėl autorius iliustruoja sudėtingas teorijas kasdienio gyvenimo pavyzdžiaias, paprasčiausia mūsų buitimi. Knyga skiriama akademinei auditorijai bei visiems, besidomintiems komunikacijos problemomis.
Knygoje vienas garsiausių XX amžiaus ekonomistų įtaigiai gina individo laisvę ir kapitalistinę laisvosios rinkos sistemą. Remdamasis klasikinio liberalizmo principais autorius apibrėžia deramą valdžios vaidmenį visuomenėje, atskleidžia nesaistomo valstybės kišimosi į ekonominius žmonių santykius žalą, moko skaitytoją mąstyti ekonominio racionalumo kategorijomis.
Kiekvieną darnią kalbos esmės ir jos veikimo sampratą, kiekvieną darnų aiškinimą, kaip žmogaus kalba geba perteikti prasmę ir jausmą, galų gale patvirtina Dievo esaties prielaida.
Tai žymaus sociologo ir kultūros istoriko paskaitų ciklas, kurio tikslas – apžvelgti šiandieninį socialinių mokslų galvojimą apie kultūrą, analitiškai ir empiriškai paklausinėti, kaip kultūros reiškiniai atsiranda, kaip jie veikia visuomenėje, kaip santykiauja tarpusavyje, sudarydami skirtingas kultūras ir civilizacijas, ir kokie viso to kultūros veikimo padariniai istorijoje ir žmonių gyvenime.
„Bijodamas, kad dėl kokio nors neatsargumo argumentas nepražūtų, Anzelmas Dievo vardu liepė jį užrašyti pergamente. O paskui sukūrė ritinėlį mažytį, bet didį savo teiginių… svoriu.“ – Šv. Anzelmo gyvenimas
Šiandien Proslogionas intriguoja skaitytoją taip pat, kaip ir tada, kai buvo paskelbtas. Šis veikalas – viena mįslingiausių filosofijos knygų.
Pensilvanijos universiteto filosofijos profesorius, remdamasis antropologiniais stebėjimais ir klasikine bei moderniąją filosofija, taip pat įkvėptas humanistinės etikos imperatyvo, nagrinėja įvairius komunikacijos aspektus.
„Trumpa etikos istorija“, parašyta 1966 m., tapo svarbiu įnašu į moralės filosofijos studijas. Knyga buvo palankiai įvertinta specialistų ir skaitytojų, buvo ir tebėra daugelio humanitarinių ir socialinių mokslų studentų parankinė knyga, susilaukė daugybės kartotinių leidimų, išversta į daugelį kalbų. Alasdairas MacIntyre’as lydi skaitytoją per etikos filosofijos istoriją nuo antikinės Graikijos iki XX amžiaus. Jis pabrėžia istorinio konteksto svarbą moralės koncepcijoms ir parodo, kaip filosofinė mintis atitinka moralės koncepcijas, šitaip pateikdamas istorinę etikos analizę. Pasitelkdamas etikos istoriją autorius atskleidžia ryšį tarp dorovės ir socialumo. Taip ieškoma XX amžiaus dorovės krizės ir dorovinio atgimimo ištakų.
Šioje šiuolaikinio filosofo K. R. Popperio (1902–1994) knygoje analizuojamas Platono, Hegelio ir Markso vaidmuo formuojant totalitarizmo idėjinę bazę, kritikuojamos pretenzijos pažinti objektyvius istorijos dėsnius ir radikaliai pertvarkyti visuomenę mokslo pagrindais. Išsamiai dėstoma demokratinės „atvirosios visuomenės“ idėjos raida nuo antikos iki šių dienų.
Amerikoje dominuojantį liberalizmą Tayloras kritikuoja ypač už du dalykus už tai, kad jis neįvertina kultūrinių veiksnių svarbos ir už tai, kad jis nesugeba suprasti kultūrinio išlikimo politikos.
Tai sociologinio pobūdžio knyga, skirta parodyti, kaip susipina religija ir visuomenė, kurioje gyvename. Knygos įžvalgos pravers ne tik sociologams, bet ir istorikams bei semiotikams.