Personalinę Gerdos Paliušytės parodą, kuri bus pristatyta „Château de Tours“ (Tūro pilis, Prancūzija), organizuoja meno centras „Jeu de Paume“ (Paryžius), bendradarbiaudamas su Šiuolaikinio meno centru. Parodoje bus eksponuojamos dvi naujausios fotografijų serijos „Vaikinai“ (nuo 2021 m.) ir „Mėlynos gėlės“ (nuo 2022 m.). Šiuose darbuose tyrinėjamos technologinės fotografijos galimybės ir klaidos, kūnų, materijų santykiai, geismas bei jį dusinanti logika.

„Vaikinuose“ matomi vyrų kūnai – abstrahuoti, fragmentiški, kartais beveik susiliejantys su aplinka. Nors serijos pavadinimas atskleidžia fotografuojamųjų lytį, kūnai nuotraukose atrodo efemeriški, nebūtinai įlytinti, beveik atsitiktiniai. Fotografavimas čia tampa buvimo kartu dalimi, o menininkės žvilgsnis kelia klausimų apie tradicinį lyčių vaidmenų palikimą Rytų Europos fotografijos istorijoje.

Melancholiškas „Vaikinų“ romantizmas tęsiamas kitoje menininkės fotografijų serijoje „Mėlynos gėlės“, kurioje užfiksuoti mėlynai dažytų rožių ir orchidėjų makrovaizdai. Jei vyrų kūnai „Vaikinuose“ vaizduojami kaip organiškos formos, pabrėžiant jų tekstūrą, tai gėlės yra panašios į erotiškus, vystančius kūnus. Ir nors padidinti gėlių serijos vaizdai tarsi kviečia žiūrovą pažvelgti atidžiau, sykiu atsisakoma suteikti tokį vaizdo ryškumą, kokį įprastai žada makrotechnika.

Parodoje Tūre, jungiančioje šias dvi fotografijų serijas, bus pristatyta ir nauja menininkės videoprojekcija. Kuriama specialiai Tūro pilies erdvei kaip pusiau uždara architektūrinė instaliacija, ji pratęsia fotografijų serijose plėtojamas idėjas – neįgyvendinto pažado keliama frustracija tampa integralia visos parodos dalimi.

Tai pirmoji Gerdos Paliušytės personalinė paroda Prancūzijoje, pristatanti jos kūrinius, kuriuose per fotografiją ir kitus darbus švelniai žvelgiama į pasaulio trapumą ir kvestionuojamas kultūrinis, estetinis bei socialinis paveldas. Be parodos Tūre, 2024 m. rudenį Paryžiuje planuojamas specialus parodai skirtas renginys.

 

Gerda Paliušytė (g. 1987) yra Vilniuje kurianti menininkė. Ją domina įvairios dokumentinės praktikos, istoriniai ir populiariosios kultūros reiškiniai bei personažai, jų santykis su socialine tikrove. Menininkės filmuose, fotografijose ir instaliacijose dažnai tyrinėjamos skirtingos intymumo formos, kolektyvinio būvio magija ir trapumas. Naujausias menininkės videodarbas „Nevermore“ yra dokumentinis filmas apie amerikiečių rašytojo Edgaro Alano Poe legendą Baltimorėje (2020). Tarp Gerdos Paliušytės fotografijos projektų – ciklas „Ceciliui“ (2018–2020) ir „Vaikinai bei mėlynos gėlės“ (nuo 2021), abu išleisti kaip menininkės leidiniai. Nuo 2018 m. Paliušytė priklauso meninink(i)ų kolektyvui „Montos tattoo“.

Naujausios personalinės ir duo Gerdos Paliušytės parodos surengtos projektų erdvėje „Editorial“ („Lūpų dažai“) bei buvusiame Fizikos institute Vilniuje („Mes gyvename vietovėse“ (kartu su Gabija Nedzinskaite). 2020 m. Gerdai Paliušytei skirtas „Rupert“, Lietuvos kultūros instituto ir „Somerset House Studios“ įsteigtas rezidencijos apdovanojimas.

 

Asta Vaičiulytė yra meno kuratorė ir meno leidinių redaktorė, dirbanti Šiuolaikinio meno centre (ŠMC) Vilniuje. Kuravo ir kokuravo Jochen Lempert, Apichatpong Weerasethakul, Jos de Gruyter & Harald Thys, Melanie Smith, Algimanto Kunčiaus ir kitų personalines parodas. 2012–2016 m. bendrakuratoriniuose projektuose didžiausią dėmesį skyrė patyriminiams, materialiems ir mažiau perprantamiems šiuolaikinio meno lauko aspektams, tyrinėjo neverbalinį suvokimą ir alternatyvių mainų būdus. Be kitų projektų, šio tyrimo rezultatu tapo trys tarptautinės grupinės parodos: „Ritualinis kambarys“ (2013), „Ne apie žodžius“ (2015) ir „Anachronikos“ (2016), surengtos ŠMC Vilniuje. 

2017 m. Asta Vaičiulytė buvo viena iš Lietuvos paviljono 57-ojoje Venecijos bienalėje, pristačiusio menininką Žilviną Landzbergą, kuratorių, o 2018 m. kokuravo videoprogramą „Fast-Forwarded: Lietuvių menininkų videodarbų programa nuo 1990-ųjų“, pristatytą Nacionaliniame XXI amžiaus meno muziejuje MAXXI Romoje kaip Lietuvos menų festivalio „Flux“ Romoje dalis. 2022 m. pabaigoje ŠMC išleido jos sudarytą 30 pokalbių knygą „Pokalbiai apie Lietuvos šiuolaikinį meną“, kurioje pristatomi menininkai, kuratoriai, meno kritikai ir kiti kultūros veikėjai, pastaruosius 30 metų formavę Lietuvos šiuolaikinio meno lauką. 2023 m. vykusiuose „Meno kritikos apdovanojimuose“ už šią knygą Astai Vaičiulytei skirtas apdovanojimas „Ilgosios formos“ kategorijoje.

 

Ši paroda yra Lietuvos sezono Prancūzijoje 2024 dalis. Sezoną organizuoja Lietuvos kultūros institutas kartu su Prancūzų institutu Paryžiuje.

 

Vaizdas: Gerda Paliušytė, „Mėlynos gėlės“ (2024), spalvota fotografija