Menininkai: Adam Chodzko, Volker Eichelmann ir Roland Rust, Folk Archive, Luke Fowler, Rob Kennedy, Torsten Lauschmann, Mark Leckey, Hilary Lloyd, Oliver Payne ir Nick Relph, Paul Rooney, Stephen Sutcliffe, Szuper Gallery, Wolfgang Tillmans, Mark Titchner, Carey Young.
Ši videodarbų paroda analizavo gyvenimo būdų ir tikėjimo sistemų alternatyvas.
„Įelektrintos žemės“ menininkai tyrinėjo socialines struktūras, stengėsi suteikti balsą beteisiams visuomenės nariams ir taip demonstravo kairiąsias pažiūras. Kviesdami žmones dalyvauti savo projektuose ir teatlikdami „režisieriaus“ ar „pagalbininko“ vaidmenis, šie menininkai siekė suardyti galios pasiskirstymą pasirinktoje situacijoje. Tam jie dažnai naudojo dokumentacijos ir intervencijos metodus. Tokiu būdu, peradresuodami žiūrovų lūkesčius, ‚Įelektrintos žemės‘ menininkai stengėsi praplėsti mūsų socialinių sistemų ir kodų sampratą.
Daugiaprasmė „Įelektrinta žemė“ yra prieš pusantrų metų ŠMC eksponuotos populiarios videoparodos „Juodosios dėžės“ tęsinys. Ši paroda taip pat siekė sukurti pasakojimų ir televizijos pasiekimų dialogą šiuolaikiniame videomene. Sofistikuotų montavimo programų namų kompiuteriams išpopuliarėjimas, reklamų, dokumentinių filmų, mainstream ir meninio kino susiliejimas,- tai faktoriai, nulėmę šiandienos videomeno praktikos iškėlimą už galerijų ribų bei integravimą į reklamos ar socialines struktūras.
Trys dideli kino ekranai ir erdvinis garsas kvietė keliauti komercijos, mados, jaunimo bei klubinės kultūros, religijos, darbo, persipynusių informacijos srautų ir kitais 21 a. miesto socialiniais peizažais.