Atlikėjai:
RHYTHM & SOUND 45 SESSION FEAT. PAUL ST. HILAIRE (Berlynas)
DONNA SUMMER aka JASON FORREST (Niujorkas)
DEF ONE (Vilnius)
DESPOTIN PROJIKTZ’: LIEZHUVI$, SHMEKLA, DJ QUAZAR & VAIPER (Vilnius)
DUBLICATE VS PUMA (Vilnius, Ryga)
EO (Vilnius)
MAX CHARAM & ESSE (Vilnius)
PB8+? (Vilnius)
WALKMAN (Vilnius)
Vokalo samprata yra susijusi ne tik su balso ar muzikinių aparatų skleidžiamais garsais, bet ir su aiškiai girdima nuomonės raiška. Tačiau, jei galime aiškiai atpažinti vokalinę figūrą tradicinės muzikos koncerte, kai balsas taip pat aiškiai girdimas kaip kad matomas jo šaltinis, tai kas yra vokalas arba kaip vokalas kinta ir mutuoja elektroninės muzikos renginyje?
Šiuolaikinis vizualinis garso dizainas yra šizofreninis – nors prie pulto matai japoniškų bruožų vaikiną su gitara rankose, semplerio dėka tave gali pasiekti merginos aiškia žemaitiška tartimi balsas. Naujųjų muzikinių technologijų eroje muzikinė raiška ir retorika dar niekada nebuvo tokia laisva nuo ją ribojančių socialinių, fizinių, ideologinių faktorių, bet kas nutiko vokalui? Kaip reikėtų suprasti tradicinio vokalo sampratos mutaciją?
Jei tradicinį vokalą suprasime kaip autentišką balsą, tai pastarojo trūkumą geriausiai paaiškintų dematerializuotai elektroninei muzikai būdingas remiksologijos fenomenas. Industrinės ir skaitmeninės reprodukcijos amžiuje mus pasiekia tik n-tasis dažniausiai n-tojo „originalo“ perdirbinys ar kopija. Jau nuo 1968 metų, praėjus vos 30 metų nuo Walterio Benjamino suformuluotos autentiškos ir nepakeičiamos kūrinio auros idėjos, Jamaikoje ignoruojami industrinę visuomenę apibrėžiantys autorystės principai – čia muzika drastiškai permodeliuojama ir remiksuojama. Tokiu būdu, trečdalį, dešimtadalį ar dar mažiau originalaus kūrinio talpinantis remiksas tampa vieninteliu, o industrinei ir skaitmeninei muzikos kūrybai yra grąžinama Benjamino apgailėta aura.
Elektroninės muzikos istorija paneigia linijinės istorijos patikimumą – jos genealoginis medis labiau primena save ir savo pirmtakus nuolat perkonstruojantį robotą – autoreplikantą. Manufaktūrinę Buratino ir jo tėčio Karlo istoriją pakeitė omni-transformerių fenomenas. Elektroninės muzikos kūrimo programos ir principai gali priminti nuo nanotechnologijos (atomų inžinerijos) tėvo K. Erico Drexlerio pabėgusius fikcinius save gaminančius ir aplinką perdirbančius replikantus, kurie baisiausiose mokslinės fantastikos antivizijose visą visatą perdirba į saldų pilką pudingą.
Muzikos pasaulyje tokias mokslinių fikcijų frikcijas geriausiai sutaikytų vokalinė figūra. Autentiškumo nostalgijos kamuojamas androidas, vokalas kaip autokonstruktorius, vokalas kaip semantines – fonetines sklaidas barstantis ir spjaudantis automatonas; sakinių, fonetinių modelių pripumpuota mašina; lokalinių, todėl autentiškų interesų išviešintojas – tik kelios iš mutavusių vokalų identitetų paieškos galimybių.
“Mutavusių vokalų” atlikėjų, žanrų ir muzikos istorijos vektoriai įvairiomis kryptimis driekėsi per kelių paskutinių dešimtmečių Jamaikos, Niujorko, Detroito, Berlyno, Lietuvos scenų analoginių fetišų ir skaitmeninių semplavimų vokalinius meridianus.
Nuo 7 dešimtmečio beveik visa populiari ir elektroninė muzika kilo iš (arba buvo įtakojama) Jamaikos šokių muzikos ir garso sistemos tradicijų. „Mutavusiuose vokaluose“ šias tradicijas tęs iš šio regiono kilęs regio vokalistas Paul‘is St. Hilaire (exTikiman), kuris kartu su legendiniais eksperimentinio – minimalistinio dubo pradininkais ir prodiuseriais Moritzu Von Oswaldu ir Marku Ernestusu (Basic Channel, Berlynas) kurs nesibaigiančius pulsuojančio metalinio garso tunelius.
1977 metais sintezuotomis seksualinėmis fantazijomis disko pasaulį sudrebinusios disko divos Donnos Summer vardą pasiskolinęs Jasonas Forrestas (Niujorkas) panaikins bet kokias ribas tarp skaitmeninių ir patefono plokštelių garsų pasaulių. Aktyviai išnaudodamas disko, progresyvaus roko, skaitmeninio noise, gabba („kraujuojančių nosių“ techno), drill-n-bass etc. semplerius jis pasižymėjo kaip labiausiai pašėlęs visų minėtų muzikos stilių archyvų perrūšiuotojas nuo laptopų gamybos pradžios.
Specialiai tam vakarui projektus buvo paruošę lietuviški atlikėjai – rastus gatvės garsus technoritmais paverčiantis PB8 sudarė bendrą duetą su dar neįvardytu atlikėju, Dublicate pasikvietė vokalistę Pumą iš Rygos. Kaip paprastai netechnologizuotą ir lokalią, vietinių subkultūrų lūkesčius išreiškiančią hiphopo ir MC (Despotin projiktz‘), beatbox‘o (Def One) sceną papildė karštavielių elektronikos šaltinių disko žokėjai.
Vakaro programa buvo atvira ir save pakvietusiems vokalistams – veikė atviras mikrofonas. Galbūt čia garso fikcijos žanro pradininko Kodwo Eshuno mintis „tu esi ateivis, kurio ieškai“ mutavo į dar produktyvesnį šūkį „tu esi vokalas, kurio mes laukėme“?
Bilietų kaina: 30 Lt., studentams: 18 Lt.