Parodos atidarymas: balandžio 15 d., penktadienį, 18:00
Ekskursija po parodą su Pierre’u Leguillonu: balandžio 16 d., šeštadienį, 12:00

Tai žymiosios amerikiečių fotografės Diane’os Arbus kūrybos restrospektyva, kurioje prancūzų menininko Pierre Leguillono sumanymu pristatomi originalūs jos nuotraukas spausdinusių žurnalų puslapiai. Visos Diane’os Arbus fotografijos ir fotoesė šioje parodoje sukurti pagal žurnalų „Harper’s Bazaar“, „Esquire“, „The Sunday Times“ užsakymus XX a. 7-ame dešimtmetyje ir 8-ojo pradžioje.

Diane Arbus (1923–1971, mergautinė pavardė – Nemerov) pradėjo fotografuoti 5-ame dešimtmetyje. Ji užaugo kailių gamintojo šeimoje prestižiniame Manhatano rajone, Upper East Side. Dar būdama paauglė susipažino su Allanu Arbusu, savo būsimuoju vyru, su kuriuo susilaukė dviejų dukterų. Karjeros pradžioje ji fotografavo mados žurnalams „Glamour“, „Seventeen“, „McCall“ ir kt. 6-ojo dešimtmečio viduryje ėmė dirbti savarankiškai ir lankė Alexey’aus Brodovitchlo kursus Naujojoje mokykloje (New School), tačiau meninę fotografiją iš tiesų pradėjo kurti tik 1957 m., dirbdama su Lisette Model. 1963 m. ir 1966 m. ji gavo dvi Guggenheimo stipendijas, suteikusias galimybę skirti daug laiko fotografavimui visame Niujorke. Ją žavėjo keistuoliai – transvestitai, nudistai, dvyniai. Leisdamasi į neįprastas patirtis ir susitikimus ji fotografavo daug ir dažnai, visuomet naudojo tik nespalvotas juosteles ir siekė artimo, tiesmuko santykio tarp fotografuojamojo ir jo atvaizdo. 1967 m. Niujorko Modernaus meno muziejus surengė parodą „Naujieji dokumentai. Diane’os Arbus, Lee Friedlanderio ir Garry’io Winogrando fotografijos“. Jos kūryba buvo sutikta kontroversiškai, tačiau tuo pačiu plačiai pripažinta, jog jos kūrinių meninė vertė neabejotinai lenkia įprastą fotoreportažą. Paskutiniuosius gyvenimo mėnesius ji kūrė didelį fotografijų ciklą psichiatrinėse ligoninėse, publikuotą tik po jos mirties („Be pavadinimo“). 1971 m. ji nusižudė Grinvič Vilidže. Jos kūryba pakeitė fotografijos istoriją ir padarė įtaką ištisoms fotografų kartoms.

„Ši menininkė drąsi, nepaprastai talentinga, gimusi medžioklei. Jos kūryboje yra savotiško naivumo, jei tik įmanoma vartoti žodį „naivumas“ kalbant apie velnią. Arbus stilius glūdi tame, ką ji renkasi fotografuoti. Jos fotografavimo technika automatiška, tarsi nekainuojanti jokių pastangų, be didesnių pretenzijų. Jos išskirtinumas glūdi jos žvilgsnyje, kurį traukia groteskas ir žaismė; žvilgsnyje, ištobulintame, kad galėtų parodyti baimę dulkių saujoje“ – rašė Diane’os Arbus bičiulis, didžiulę įtaką jai padaręs fotografas Walkeris Evansas, primindamas garsiąją T.S. Elioto poezijos eilutę „I will show you fear in a handful of dust“.

Pierre’o Leguillono surengtą Diane’os Arbus kūrybos retrospektyvą papildo keleto kitų menininkų – iliustratoriaus Steve’o Brodnerio, Victoro Burgino, Céline‘os Duval, Walkerio Evanso, Stanley’io Kubricko, Annie Leibowitz, Matthieu Lauretto,
Billo Owenso ir Wolfgango Tillmanso darbai.

Parodą lydintis bukletas glaustai supažindina su Diane’os Arbus fotografuotais žmonėmis ir kontekstu, kuriame jos fotografijos pirmąkart pasirodė.

Parodą koprodiusavo Kadist meno fondas (Paryžius) ir Centre Regional de la Photographie Nord Pas-de-Calais (Douchy-les-Mines). Paroda priklauso Kadist meno fondo kolekcijai.

Parodos pristatymą Vilniuje remia Amerikos centras, Prancūzų kultūros centras ir Institute Française – Ministère des Affaires étrangères et européennes.

Iliustracija: žurnalas „NOVA“, 1969 m. spalis, straipsnis „Žmonės, įsitikinę, kad jie panašūs į kitus“ © 1969 The Estate of Diane Arbus, LLC