Pirmoji personalinė menininko paroda Šiuolaikinio meno centre organizuojama sekant verslo modeliu: ji kuriama kaip įmonė, startuolis, technologijų mugė ar gauja. Meno kūriniai joje atsiranda kaip artefaktai, trofėjai, įrankiai – „gyvosios dramos“ (live drama) su savita filosofija, mitais, kultūra, menamais produktais ir sprendimais, šalutiniais produktais, scenografija ir rekvizitais. Pasak menininko, šiuo projektu siekiama užčiuopti poslinkį, naujos eros pradžią ir entuziazmą bei pesimizmą, kurie lydi mokslo, technologijų ir ekonomikos raidą.
„Miesto katedra yra abstrakčios, statiškos, kietos galios išraiška, savo struktūra ji atspindi praėjusių laikmečių kultūros dvasią. Tačiau šiandien galia yra technologinė, taki ir decentralizuota. Vyrauja neapibrėžtumas ir spontaniškumas. Skaitmeninėje utopijoje įgalinančios jėgos simbolis yra beformis debesis.“ Menininkas klausia: „Ar technoliberalizmas tesės pažadą, kad išsivadavę nuo darbo galėsime atsidėti kūrybai ir dvasiniam tobulėjimui? O gal naujoji era yra naujieji viduramžiai, kuriuose mokslas, menas, ekonominė laisvė priklauso nuo visa aprėpiančio galios tinklo, o vienintelė išeitis yra kerštinga to paties tinklo pagaminta susinaikinimo sistema?“
Robertas Narkus (g. 1983 m. Vilniuje) yra menininkas, žinomas kaip vienas Vilniaus patafizikos instituto įkūrėjų, taip pat – kaip menininkų dienos centro „Autarkia“, eksperimentinės inžinerijos stovyklos „eeKūlgrinda“ ir menininkų bei privataus verslo bendradarbiavimo platformos „Vizionierius“ organizatorius. Savo praktiką menininkas apibūdina kaip „aplinkybių vadybą atsitiktinumų ekonomikoje“.
