Tai specialiai Šiuolaikinio meno centrui skirtas žinomo vokiečių menininko projektas
Organizatoriai:
Šiuolaikinio meno centras
Goethe-Institut Vilnius
KŪRYBA.
Ulrichas Rückriemas – vienas žinomiausių antrosios XX a. pusės Vokietijos menininkų. Dar 7-ame deš. Rückriemas tapo vienu iš įdomiausių minimalizmo atstovų Europoje. Jis buvo tarp pakeitusių klasikinės skulptūros formas ir jos egzistavimo būdus. Šie menininkai galutinai sunaikino vaizduojamąjį skulptūros pradą ir susitelkė prie esminių skulptūros, kaip meno rūšies, problemų – dydžio, apimties, medžiagos ir santykio su aplinka. Ulrichas Rückriemas geriausiai žinomas monumentalia akmens skulptūra. Dažniausiai – tai geometrizuotų formų, minimaliai žmogaus rankos paliesti akmens luitai. Jų formavimo principai nustatomi itin tiksliai – dažniausiai jie lemti erdvės, kurioje skulptūrai skirta pasirodyti. Taip menininkas nustato griežtą santykį tarp meno kūrinio ir aplinkos, kuris neretai tampa vienu iš kūrinio suvokimo kelių. Viena svarbiausių amerikietiškosios minimalistinės skulptūros mokyklos ypatybių yra anonimiško, industrinio skulptūros paviršiaus siekis. Tuo tarpu Rückriemas natūralias naudojamos medžiagos savybes pavertė išskirtine savo skulptūros ypatybe. Jo akmeninių skulptūrų paviršius visuomet aiškiai byloja apie savo kilmę. Būtent tai Rückriemo skulptūroms suteikia šilumos, kurios niekuomet nerasime amerikiečių minimalistų konstrukcijose.
ŠMC PROJEKTAS.
ŠMC Ulricho Rückriemo pasiūlytas projektas itin monumentalus. Menininkas imasi didelės erdvės skaidymo meno kūriniu, tačiau Vilniuje byloja nebe akmuo, o grafitas, ne tūris, o plokštuma. Lieka griežtas, iš anksto apgalvotas meno kūrinio ir jam skirtos aplinkos dialogas, lieka medžiagos magija – grafitas, kuris dėl savo chromatinių savybių greičiau asocijuojasi su gamta, nei kultūra. Po pirmojo apsilankymo ŠMC Rückriemas taip surofmulavo savo projekto įgyvendinimą: “Išmatuokite kiekvienos sienos plotį ir aukštį. Tuomet šiuos skaičius padalinkite iš keturių – tai ir bus kūrinio matmenys. Kiekvieno vieta – sienos centras.
Naudojama medžiaga – grafitas, sumaišytas su rišamąja medžiaga ir keliais sluoksniais užteptas voleliu”. Tad ŠMC skirtame projekte regime identišką ir Rückriemo skulptūroms darbo būdą. Vilniuje galioja kiek kitos taisyklės dėl to, kad šį kartą Rückriemo prisilietimas prie erdvės įkūnijamas ne trimis, o dviem matmenimis. Tačiau dvimatės grafito plokštumos, skaidydamos sienas, tampa ir trimačių erdvės transformacijų priežastimi. Taip menininkas vėl grįžta į sau įprastą apimties problematiką. Šį kartą netiesioginiu, sudėtingesniu keliu, tačiau, ko gero, optimaliai įgyvendindamas savo siekį, įvardytą viename iš daugelio jo kūrybos katalogų: “Aš dirbu tūrio viduje” (citata: Ulrich Rückriem, Arbeiten, Stuttgart: Oktagon, 1994).
BIOGRAFIJA.
Ulrichas Rückriemas gimė 1938 m. Diuseldorfe. 1957-59 mokėsi akmens mūrininko amato. 1967-69 m. sukūrė pirmąsias akmenines skulptūras, paremtas ir vėliau naudotais principais (akmens luito skaldymą dalimis ir vėlesnį dalių surinkimą į vieną). Nuo 1964 m. dalyvauja parodose ir kuria skulptūras viešoms vietoms. Surengė virš 100 solo parodų, dalyvavavo daugelyje reikšmingų grupinių parodų (tarp jų, Documenta 5, 7, 8, 9; Miunsterio skulptūrų projektas, Vienecijos bienalė, Paryžiaus bienalė ir kt.).