Paroda Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) skaitykloje
„Uolėtas peizažas“ nėra tipiška paroda. Joje rodomus kūrinius žiūrovai pamato ne įėję pro duris į parodos erdvę. Nėra ir tradicinio teksto, kuriame parodos kuratorius viską paaiškintų. Fizinis atstumas, skiriantis žiūrovus nuo kūrinių, šį kartą taip pat visai kitoks, nei įprasta galerijose. Vietoje viso to – lagaminas, atsidūręs meno centre tarsi oro uoste pamestas bagažas. Jame esanys artefaktai, kuriuos galima išimti ir tyrinėti, lankytojams pasakoja apie paslaptingą jų savininką, praleidusį atostogas Runu (Ruhnu) saloje Estijoje.
Ši nepaprasta sala yra Baltijos jūroje ties Rygos įlanka, joje gyvena vos 60 žmonių. Ją pasiekti galima keltu, kuris plaukia tris valandas ir kursuoja tik tris kartus per savaitę (žiemos laikotarpiu vienintelė susisiekimo priemonė yra nedidelis lėktuvas). Salos izoliacija, nulėmusi specifinę florą bei ypatingą tos vietos atmosferą, 2016 metais paskatino joje apsilankyti grupę menininkų. Jų viešnagė priminė tradicinį menininkų plenerą, nes plenerų metu kūryba semiasi impulsų iš kasdienių užsiėmimų ir aplinkos. Dauguma artefaktų, surinktų į šį lagaminą, buvo sukurti būtent tokia dvasia.
Tačiau objektai lagamine nėra tik liudijimai to, kas vyko saloje. Juos apibūdinti veikiau tiktų antidokumentacijos terminas – tai sąmoningai kūrybiškos formos dokumentai, metantys iššūkį nusistovėjusioms meno archyvavimo praktikoms. Antidokumentacijos žaidimas vyksta tarp menininko, kūrinio ir kuratoriaus ir keičia tradicinės dokumentacijos nuostatas. Tad ir ši tarp fikcijos ir realybės balansuojanti paroda žiūrovui tik puse lūpų papasakoja apie salą ir tai, kas nutiko joje apsilankiusiems. Runu tampa vaizduotės ir projekcijos erdve, nesaistoma disciplinos ir faktų.
Projekto pavadinimas „Uolėtas peizažas“ – tai nuoroda į China’o Miéville’io apsakymą („Lėtai apsisukau ir apžvelgiau kiekvieną sieną atskirai. Mano dėmesį patraukė netvarkingi, painūs trupančių dažų ir sudrėkusio tinko raštai. Jie buvo panašūs į žemėlapius, į uolėtą peizažą.“). Šis pavadinimas atspindi temas, svarbias renginį saloje organizavusios „Bunkier Sztuki“ šiuolaikinio meno galerijos, įsukūrusios Krokuvoje, programoje, tokias kaip naratyvo vaidmuo vizualiame mene, pusiau nematomos meno praktikos ir menininkų bandymai atsitraukti nuo meno pasaulio.
Paroda „Uolėtas peizažas“ pirmą kartą pristatyta ją iniciavusioje šiuolaikinio meno galerijoje „Bunkier Sztuki“ Krokuvoje (2016 m. spalio 16 – lapkričio 13 d.). Vėliau ji bus rodoma Rygos šiuolaikinio meno centre „kim?“ (2016 m. gruodžio 10 – 2017 m. sausio 22 d.).
Šis projektas yra nepriklausoma XII Baltijos trienalės kontekste kilusi iniciatyva.
Vaizdas: Dirbantys menininkai, fotografija: KRZYSZTOFJASTRUBCZAKŁUKASZKACZMAREK, 2016