Kovo 14 d., penktadienį, 18 val. kviečiame į dviejų parodų – Anouk De Clercq „Susitiksime, kai saulė pasidengs tamsa“ ir Barboros Fastrovos su Johanos Pošovos „Krūtys, vaikai, padarai ir atliekos“ – atidarymą. Šios ekspozicijos papildys ir išplės ŠMC pavasario parodų ciklą.
Anouk De Clercq „Susitiksime, kai saulė pasidengs tamsa“
Iš ŠMC kino salės gelmių šviesiais antro aukšto koridoriais sklinda Anouk De Clercq parodos garsai. Nežemiška paukščių giesmė apgaubia lankytojus ir kviečia trumpam stabtelėti bei pasinerti į pasaulį be mūsų. Viename iš parodoje eksponuojamų videokūrinių vaizduojami du paukščiai erdvėje be gravitacijos. Jų giesmės kviečia saulę, kol šiai užtemus sušvinta žvaigždės. Kūrinyje „Paukščių giesmės“ apmąstoma pradžia ir pabaiga – tai tarsi meditacija apie pasaulį, kuriame nebėra žmonijos, rojų po žmonių nuopuolio ir savotišką meilę iš paskutinio žvilgsnio.
Šios temos atgarsių esama ir antrajame menininkės videokūrinyje „Susitiksime, kai saulė pasidengs tamsa“ („We’ll find you when the sun goes black“), kuriame interpretuojama terelos – senovinio nedidelio įmagnetinto Žemės modelio – paskirtis. Mokslininko Williamo Gilberto pirmą kartą panaudota, o vėliau Kristiano Birkelando ištobulinta terela buvo naudojama tokiems gamtos reiškiniams kaip poliarinė pašvaistė tirti. Žemės magnetinio lauko modeliavimas ir dėl to atsirandančios pašvaistės atspindi parodoje atsiskleidžiančius kosminius įvykius ir jų trumpalaikį grožį.
Ekspozicijoje galima rasti nuorodų į skvarbius Bertolto Brechto apmąstymus iš jo 1939 m. emigracijoje sukurtų „Svendborgo eilėraščių“ rinktinės: „O tamsiais laikais / ar tebebus dainuojama? Taip, tebebus dainuojama / apie tamsius laikus.“ Ši nuotaika De Clercq kūryboje įkūnijama meninėmis priemonėmis atrandant ir apmąstant grožį tamsoje – panašiai kaip Brechtas apmąstė saviraišką neramiais laikais.
Abiejų videokūrinių garso takelius sukūrė kompozitorius Vessel, garsėjantis novatoriškais elektroninės ir šiuolaikinės instrumentinės muzikos kūriniais. Vessel muzika skamba senoviškai ir sykiu itin šiuolaikiškai, sustiprindama laikui nepavaldžias parodos kūrinių temas.
Barbora Fastrová ir Johana Pošová „Krūtys, vaikai, padarai ir atliekos“
Menininkių dueto Barboros Fastrovos ir Johanos Pošovos vieno kūrinio parodoje ŠMC Pietinėje salėje pristatomas gobelenas „Krūtys, vaikai, padarai ir atliekos“ (2022 m.). Beveik dešimtmetį drauge kuriančios menininkės pastaraisiais metais daug dėmesio skiria tvarumui. Šis įsipareigojimas atsispindi ir iš tekstilės atliekų išaustame gobelene, kuriame panaudoti dėvėti drabužiai, patalynė bei gamyklų audinių likučiai, kurie kitu atveju būtų išmesti.
Išsiuvinėta scena iliustruoja ne tik patį gobeleno kūrimo procesą, bet ir žmonių, augalų bei atliekų metamorfozę. Be aplinkosauginės žinios, gobelenas subtiliai perteikia ir labai asmenišką abiem menininkėms motinystės temą. Ji tyrinėjama tiek tiesiogiai, kadangi abi menininkės yra mamos, tiek alegoriškai, per Motinos Žemės, teikiančios gyvybę, įvaizdį.
Gobeleną menininkės rankomis kūrė daugiau nei pusę metų. Jos pradėjo nuo audinio juostų karpymo ir vijimo, o vėliau jas suaudė į tinklelį. Rankdarbių estetika išsiskiriantis kūrinys sukuria funkcinį kontrastą švariai parodų salės erdvei.
Gobelenas „Krūtys, vaikai, padarai ir atliekos“ buvo sukurtas kaip grupinio projekto „Flower Union“, skirto 2022 m. Čekijos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai, dalis.
Anouk De Clercq solo paroda „Susitiksime, kai saulė pasidengs tamsa“ ir Barboros Fastrovos su Johana Pošová paroda „Krūtys, vaikai, padarai ir atliekos“ veiks iki gegužės 4 d.