BALANDŽIO 25 D. 18 val.: Vieša paskaita Nacionalinėje dailės galerijoje (renginys nemokamas)
BALANDŽIO 26 D. 18 val.: „Ilga kava“ ir diskusija su paskaitos autoriumi ŠMC skaitykloje (visus, kuriems geriau pažįstami ir asmeniškai bei profesiškai aktualūs kultūros tekstų sklaidos klausimai, kviečiame dalyvauti užsiregistravus el. pašto adresu [email protected], kad preliminariai žinotume dalyvių skaičių; renginys nemokamas)
Pastaraisiais metais meno kritikos vaidmuo patiria krizę. Regis, niekas nebėra tikras, kam tiksliai ji reikalinga, kokiam adresatui skirta, kur ją rasti ir kas atsakingas už tai, kad jos būtų. Spausdintinės leidybos nuosmukį lydi ne mažiau sukrečianti kritiko vaidmens krizė: autoritetingai kalbėjęs tariamai objektyvus Apšvietos epochos kritikas, jau neegzistuoja, o postmoderniam kritikui, neatskiriamam nuo savo paties kritikuojamų sistemų, nepakanka įrankių spręsti dabartinės kartos problemas. Ką reiškia rašyti meno kritiką tamsiais laikais?
Šiuose susitikimuose kalbėsimės apie meno kritikų kaip tarpininkų tarp meno ir visuomenės vaidmenį. Kaip yra rašęs Johnas Bergeris, kritikos problema visų pirma susijusi su ryšių kūrimu: meno kritika ypač svarbi kaip būdas susieti meno patyrimą su tuo, kas vyksta šiandienos pasaulyje, tad ji ypač aktuali toms auditorijoms, kurios jaučiasi nutolusios nuo kultūrinio diskurso.
BEN EASTHAM – internetinio leidinio e-flux Criticism vyriausiasis redaktorius ir vienas iš žurnalo The White Review įkūrėjų. Antra jo knyga The Imaginary Museum (TLS Books, 2020) yra fiktyvaus pasakojimo forma aprašytas tyrimas apie tai, kaip menas formuoja mūsų pasaulėvoką. Easthamas taip pat yra knygų apie menininkus Fabio Mauri (Hauser & Wirth, 2019) ir Luisą Camnitzerį (Sternberg Press, e-flux, 2021) sudarytojas. Jo kritikos straipsniai jau ilgą laiką publikuojami įvairiuose leidiniuose.